Raimundas » Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Raimundas Banionis

Gildijos

Nijolė Adomonytė

Nijolė Andrijauskienė

Rita Anskaitienė

Algimantas Apanavičius

Algimantas Apanavičius (jn)

Regina Arbačiauskaitė

Alvida Antonina Bajor

Raimundas Banionis

Arvidas Andrijus Baronas

Vasilijus Degteriovas

Samvelas Gandžumianas

Algirdas Garbačiauskas

Lina Kaminskaitė–Jančorienė

Auksė Kancerevičiūtė

Grigorijus Kanovičius

Neringa Kažukauskaitė

Izolda Keidošiūtė

Augis Kepežinskas

Lilija Kopač

Stanislovas Kopajevas

Algimantas Kriščiūnas

Dalia Irena Kriščiūnienė

Ramunė Kudzmanaitė

Edvardas Kundavičius

Algimantas Kupčinskas

Inesa Kurklietytė

Vytautas V. Landsbergis

Janina Lapinskaitė

Gediminas Lasinskas

Elžbieta Latėnaitė

Liubomiras Laucevičius

Antanas Maciulevičius

Kornelijus Matuzevičius

Mingailė Murmulaitienė

Rūta Oginskaitė-Noreikaitė

Rimas Olšauskas

Eugenijus Ostašenkovas

Apolonija Paludnevičiūtė

Romualdas Ramanauskas

Agnė Rimkutė

Justas Rožėnas

Tomas Rugevičius Rugys

Dali (Dalia) Rust (Cibauskaitė)

Algirdas Šemeškevičius

Virginija Smelevičienė

Renata Šukaitytė-Coenen

Algimantas Taujanskas

Kristijonas Vildžiūnas

Linas Vildžiūnas

Silvija Vilkaitė-Ramanauskė

Stanislovas Vilkevičius

Jūratė Visockaitė

Juras Visockis

Dalia Vizgirdaitė

Eligija Volodkevičiūtė

Sandra Vydmontė

Romas Zabarauskas

Sonata Žalneravičiūtė

Raimundas Banionis (Režisierių gildija)

Raimundas Banionis

Gimė 1957 metais Panevėžyje.

1980 metais baigė valstybinį Kinematografijos Institutą Maskvoje. Nuo 1980 metų dirbo režisieriumi-statytoju Lietuvos Kino studijoje.

Nuo 1991 metų dirba režisieriumi UAB „LITNEK“, taip pat pagal sutartis dirba teatre ir kitur.

T E A T R E

„Prie Auksinio ežero“ 1997; „Ratas“ 1997; „Meilės laiškai“ 1998 – J. Miltinio Dramos teatre, „Susitikimas“ 1999m. – Nacionaliniame dramos teatre; „Frank Kruk“ 2003 – Klaipėdos Dramos teatre; „Rigoletas“ 2003 – opera Klaipėdos muzikiniame teatre; Pedro Kalderon de La Barka „Dama-vaiduoklė“ 2004 – Tiumenės valstybiniame dramos ir komedijos teatre (Rusija).

V A I D Y B I N I A I F I L M A I

„Mano mažytė žmona“ 1985, 85min., 35mm, Lietuvos kino studija.

1986 – Prizas už debiutą Visasąjunginiame festivalyje Minske.

„Šešiolikmečiai“1986, 200min., Lietuvos kino studija.

„Neatmenu tavo veido“ 1987, 80min., 35mm, Lietuvos kino studija.

1989 – Prizas už režisūrą Costa de Estoril (Portugalija) kino festivalyje; 1989 – Grand Prix Pirmajame tarptautiniame festivalyje Maskvoje; 1988 – Wiesbaden festivalis.

„Vaikai iš “Amerikos viešbučio“ 1990, 90min., 35mm, Lietuvos kino studija.

1991 – Berlyno kino festivalis, 1992 – Upsalos kino festivalis (Švedija), filmas parduotas „SAT 3“ kanalui.

„Džiazas“ 1992, 90min., 35mm, „Litnek“.

1993 – San Remo Internazionale del film D’Autore; 1993 – Kinotavr (Rusia); 1994 KinoŠok (Rusia); 1993 – Maskvos tarptautinis kino Festivalis; 1994 – Riminicinema.

D O K U M E N T I N I A I F I L M A I
„Kelio džentelmenai“ 1981

„Fontano vaikai“ 1989, 20min., 35mm

„Novarišai“ 1995 (Danijos televizijai)

„Adomas Mickevičius. Realybės versijos“ 1998, 45min., BETACAM

„Juozas Miltinis. Nežinomas interviu“ 2000, 41min., BETACAM

P R E Z E N T A C I N I A I F I L M A I
„Dvarčionių keramikai“, „Kalnapiliui“, „Baltijai“, LR Mokesčių inspekcijai

MISTERIJA pagal J.S Bacho „Pasiją pagal Matą“ Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje (2000)

Per 40 reklaminių klipų, tarp jų – „Dvarčionių keramikai“, „Paroc Lietuva“, „Žemaitijos pienui“, „Rokiškio sūriui“, „Vision express“, „R.R.W. medical trade UAB“, „Grafika“.

TV S E R I A L A I

„Kartu“ 2000–2001, BTV

„Gedimino 11“ 2001, BTV

„Prokurorai“ 2002–2003, LTV

Daugiau informacijos ieškokite:

http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=672&PersonType=Director&C=

____________________________________________________

A N K E T A

1.Ar Lietuvoje yra perspektyvų kurti kiną? Kokios stipriosios ir silpnosios „lietuviško kino“ pusės?

Kiną kurti bet kur perspektyvu. Tai viena iš galingiausių valstybės įvaizdžio formavimo priemonių. Net Leninas tai suprato, kodėl mūsiškiai nesusipranta? M.Gibsonas pavaizdavo lietuvį kaip laukinį su beisbolo lazda, ir mums tas įvaizdis prilipo. Žmogėdra Hannibal‘as Lecter‘is – irgi iš Lietuvos. Labai gaila, kad mūsų valstybės „galvos“ nesuvokia kino paveikumo ir mėto lėšas keistoms, specialiai valdiškiems konkursams įkurtoms „įvaizdžio formavimo“ firmelėms. O gal tai daroma sąmoningai? Nelabai nustebčiau…

2.Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti valstybės požiūris į nacionalinį kiną? Ar įsivaizduojate, kokia institucija turėtų ir galėtų teikti paramą bei ginti kino kūrėjų interesus?

Į šį klausimą jau atsakiau. Pats institucijos pavadinimas neturi reikšmės. Svarbu turėti aiškų tikslą.

3. Kuris darbo kine momentas Jums įdomiausias ir kūrybiškiausias? Kuris kainuoja daugiausia nervų?

Nervų kainuoja visi. Scenarijus yra pagrindų pagrindas, per filmavimą jis apvirsta aukštyn kojom, per montažą mėgini viską sustatyti į vietas, ir gauni kažką visiškai nauja.

4. Įsiminęs (sukrėtęs, komiškas, absurdiškas) įvykis, Jums nutikęs filmavimo metu.

Filmavau kursinį darbą, kurio pagrindinis herojus – autolenktynininkas. Pagal scenarijų jis neturėjo nieko sulaužyti ir sudaužyti, nes tais laikais rekvizitas buvo toks pats deficitas, kaip ir „saliami“ dešra arba majonezas su žirneliais. Pradedam filmuoti, turim vieną vienintelę mašiną, kurią turime grąžinti sveiką ir dar labiau blizgančią. Kaskadininkas paslydo ir mašinos nebėra. Buvo labai blogai… Ties trečiu puslitriu gimė sprendimas – sudaužytas automobilis taps svarbia pagrindinio herojaus charakteristika.

5. Kuris filmas Jums sėkmingiausias? Kur jo sėkmės priežastis?

„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“. Manau, kad labai prie filmo sėkmės prisidėjo tada dar jauni, bet jau labai geri aktoriai – Augustas Šavelis, Gabija Jaraminaitė, Rolandas Kazlas.

6. Ar išleidęs į pasaulį filmą jaučiate publikos dėmesį ir atsaką, ar Jums svarbu, kaip vertinamas ir žiūrimas Jūsų filmas?

Lietuviai žiūrovai yra santūrūs, o kritikai – kaip kompleksuoti paaugliai, kuriems tėvai įkalė, jog jie yra nevėkšlos, todėl nieko patys sukurti negalės. Vienintelis sprendimas – jungtis į gaujas su tokiais pačiais kaip tu ir išmoningai žeminti labiau Dievo apdovanotus žmones.

7. Kokia, Jūsų nuomone, kino kritikos paskirtis?

Kritikas yra pirmas žiūrovas. Kritiko žodis – profesionalus žvilgsnis iš šalies. Kritika nėra saviraiškos ar savęs įtvirtinimo rūšis. Analizuodamas ir vertindamas, kritikas turi išlikti nešališkas stebėtojas, kurio nuomonė yra viena iš daugelio.