Straipsnis

Interviu su Ilja Bereznicku

  • Rūta Buzienė
  • 2018 05 23

Apie jo gyvenimo istoriją galima pasakoti valandų valandas. Ne kartą pelnęs prestižinius apdovanojimus tarptautiniuose kino festuvaliuose, knygų iliustracijų bei karikatūrų bienalėse Lietuvoje ir užsinyje. 2014 m. jo darbai buvo įvertinti ordinu „Už nuopelnus Lietuvai", o 2015 m. festivalyje Norvegijoje jis buvo apdovanotas Auksiniu Gunaru - už viso gyvenimo nuopelnus  ir įnašą į Šiaurės ir Baltijos šalių animacijos industrijos vystymą. („Golden Gunnar- Lifetime Achievement"). Ir tai yra Ilja Bereznickas, kurio vizitinė kortelė - animacinis filmas „Baubas". Ilja Bereznickas garsus lietuvių animacinių filmų kūrėjas, scenaristas, režisierius, dailininkas, knygų autorius ir iliustratorius. Visai neseniai jis išleido dvi knygas apie animaciją: „Animacijos menas" ir „Animacija nuo idėjos iki ekrano“. Apie jas ir norėčiau pakalbėti su autoriumi. 

 

Kaip gimė idėja parašyti knygą?

Septyniasdešimtmečio progą norėjau padaryti ataskaitą. Per daugiau nei penkiolika metų akademinio darbo labai gerai suvokiau, kokių žinių, kompetencijų reikia būsimiems animatoriams, tuo pačiu pastebėjau, kokios edukacinės literatūros stokojame (nuo 2002 m. iki dabar dėstau Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje, Animacijos programoje).

Sukaupta didelė  patirtis, dirbant animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi kino studijose JAV, Norvegijoje, Izraelyje, Rusijoje. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, atsirado bendradarbiavimo galimybės su kitų šalių kino gamintojais. Prasidėjo tarptautinė karjera. Pirmas tarptautinis projektas buvo įgyvendintas 1992 m. kartu su Izraelio „Anima Studio“, dalyvaujant poetei Violetai Palčinskaitei ir kitiems įžymiems autoriams iš Lietuvos. 1993 m. surinkus animatorių grupę Lietuvoje, buvo pradėtas kurti Olimpinių žaidynių Lilehameryje (Norvegija) projektas. Nuo 1993 m. pabaigos Niujorke, JAV, 4 metus dirbau legendinio režisieriaus J. Zanderio („Tomas ir Džeris“) studijoje. 

1997 m. dirbau Norvegijoje animacijos padalinio režisieriumi studijoje „Filmcameratene“ su pilnametražiu filmu „Giurinas su lapės uodega“. Filmas pristatytas Kanų, Ansi (Annecy) kino festivaliuose, apdovanotas įvairių tarptautinių festivalių prizais. Džiaugiuosi, kad mano iniciatyva didelė grupė Lietuvos animatorių buvo  įtraukta kuriant šį filmą tiek Norvegijoje, tiek ir Lietuvos kino studijoje. Norvegijoj praleisti neužmirštami 2-ji metai su komanda animatorių iš Lietuvos. Kartu darytas pilnametražinis filmas „Gurinas su lapės uodega“ buvo tas taškas po kurio Norvegų animacija pradėjo kilti. Lietuviai padarė didelę įtaką pirmąjam pilnametražiniam filmui Norvegijoje. Ir net dabar, tradiciškai, Kalėdinė programa Norvegijoje prasideda šiuo filmu jau 18 metų.

2003-2004 m. grįžau į Niujorką tęsti darbą J. Zanderio studijoje ir dėstyti animaciją vienoje iš didžiausių meno mokyklų – School of Visual Arts. 2002 m. Vilniaus dailės akademija pasiūlė kurti ir vadovauti animacijos programai. Per šiuos metus Animacijos programos kolektyvo išugdyti absolventai sudaro Lietuvos jaunosios menininkų kartos branduolį, jų kūriniai eksponuojami ir pelno apdovanojimus ne tik vietiniuose festivaliuose („Sidabrinė gervė“, „Tindirindis“), bet ir tarptautiniuose svarbiausiuose festivaliuose (tarptautinis Sichuan TV Festivalis „Auksinė Panda“, animacijos festivalio ANOBA, Ansi (Annecy), Berlyno festivalis ir kt.).

Pagrindinė motyvacija, nulėmusi apsisprendimą rašyti vadovėlius apie animaciją, yra ta, kad iki šiol neturėjome nė vieno originalaus leidinio apie animaciją lietuvių kalba.

2013 m.  parengtas vadovėlis „Animacijos menas“ (leidykla „Mintis“, Vilnius), kuriame pristatoma pasaulio ir Lietuvos animacijos istorija nuo jos gimimo iki šių dienų, pateikiama daug įdomių ir niekur neskelbtų detalių apie JAV, Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių animacijos kūrėjus bei kompanijas, su kuriais teko dirbti ir bendrauti. Tai pirmoji tokios informacijos gausos knyga Lietuvoje, skirta animacijos menui. 2017 m. pasirodė ir naujas leidinys „Animacija: nuo idėjos iki ekrano“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius), skirtas praktiniam animacijos kūrimui. Jame išdėstyti pagrindiniai kūrybos etapai, analizuojama autorinė animacija ir technologijos, jų taikymo subtilybės.

 

Kokiam skaitytojui skirta jūsų knyga?

Ji skirta kino profesionalams, studentams, moksleiviams, kino mėgėjams ir visiems, kurie domisi animacija. Ši edukacinė knyga ras savo skaitytoją ir platesnėje visuomenėje: nuo paauglių, lankančių neformalaus ugdymo animacijos mokyklėles ir būrelius iki studijuojančiųjų šiuolaikines medijas ir profesionalų animatorių.

 

Ką norėtumėte patarti jauniems animatoriams?

Skaitykite mano knygas ir to pakaks, o visa kita yra darbas, darbas ir dar kartą darbas. 

 

Ar planuojate išleisti daugiau knygų?

I. Bereznickas juokaujant atsako: „Nebent savo šimtmečiui, o gal ir anksčiau".

 

 

Pokalbį užrašė Rūta Buzienė

nuotr. asm. achyv. nuotrauka; kadras iš filmo „Baubas"; iliustracija iš Ilja Bereznicko knygos;



Nuotraukos