Naujiena

Jonas Mekas (1922-2019). Berenkant rojų

  • 2019 01 25

Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Audrius Stonys, prisimindamas anapilin iškeliavusį Joną Meką, viename užsienio kino žurnale pasakoja:

„Jonas paliko mus. Su tokia pat šviesa, su kokia jis ir gyveno. Tyliai ir švelniai, tarsi nenorėdamas sutrikdyti gyvenimo paveikslėlio. <...>

Visada stebėjausi, kaip jo filmų vaizdai gali būti pilni tokio neįtikėtino džiaugsmo ir tuo pat metu paties giliausio egzistencinio liūdesio, neapsakomo lengvumo ir filosofinio gylio.

Kai paklausiau jo šio klausimo, jis atsakė: „Aš per daug praradau savo gyvenime. Nežiūrėkite į viską pernelyg rimtai“. Jis prarado savo tėvynę, kraštovaizdžius, artimųjų veidus, lietuviškų dainų skambesį, pirmojo sniego, krintančio jo sodyboje, vaizdą. Jis nenorėjo daugiau nieko prarasti, todėl ėmė filmuoti kiekvieną savo gyvenimo sekundę. <...>

Jis sakė, kad filmų kūrėjai ieško mažų rojaus gabalėlių ir bando iš jų atkurti tikrąjį vaizdą. Rojus nėra prarastas, - sakė jis. Ir mes juo tikėjom.“

 

 

 

Nuotrauka: Bob Berg/Getty Images

Visą tekstą originalo kalba skaitykite: http://www.filmkommentaren.dk/blog/blogpost/4444/?fbclid=IwAR0qOfnktYZswx217sZTkBHqcCBF4eHYBKPQLq0lgA2b6YoCWY-SRDD-GEQ