Anonsas

Kinematografininkų sąjungoje - susitikimas su viena garsiausių jaunosios kartos kino operatorių Kristina Sereikaite

  • 2019 09 30

virtadienį, spalio 3 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube publikos laukia susitikimas su jaunosios kartos kino operatore Kristina Sereikaite.

Peržiūroje publika turės galimybę pamatyti du garsius pastarojo dešimtmečio dokumentinius filmus, kurių bendraautorė yra K. Sereikaitė. Tai – nedažnai ekranuose rodyti kino kūriniai, režisierės Oksanos Burajos „Liza, namo!“ ir režisieriaus Lino Mikutos „Šaltos ausys“.

Filmas „Šaltos ausys“ – ypatingai sėkmingas dar neilgoje, bet jau patirtimis turtingoje operatorės kūrybinėje biografijoje: K. Sereikaitė pelnė apdovanojimą už geriausią operatoriaus darbą Krokuvos (Lenkija) tarptautiniame filmų festivalyje, prizus už geriausią operatoriaus darbą tarptautiniuose festivaliuose Sicilijoje „Sole Luna“ ir Jekaterinburge (Rusija). Filmas pelnė žiuri apdovanojimą už geriausią dokumentinį  filmą Milano žmogaus teisių festivalyje „Festival dei Diritti Umani“, pagrindinį prizą už geriausią dokumentinį filmą Buenos Airės (Argentina) tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje FIDBA ir kt.
„Šaltos ausys“ pasakoja istoriją apie du vyrus – tėvą ir jo kurčnebylį sūnų, kurie gyvena vienkiemyje, atskirti nuo civilizacijos. Dalindamiesi tuo pačiu stogu, tomis pačiomis problemomis ir vargais, vyrai išlieka labai tolimi vienas kitam. Jų pasaulio pajautimai tokie skirtingi, jog bandymai susikalbėti virsta konfliktais, barniais. Tėvas laiko sūnų nenormaliu nesubrendėliu, o sūnus tėvą – nejautriu chamu. Ar įmanoma šiems, regis, patiems artimiausiems žmonėms suprasti vienas kitą?

Dokumentinio kino kritikė Rūta Oginskaitė po „Šaltų ausų“ premjeros rašė: „Mikuta ir Sereikaitė – jauni dokumentininkai, lietuviškos kino mokyklos auklėtiniai (…) „Šaltose ausyse“ juntu jų išsilaisvinimą iš pamokų. Jų herojus Kurčnebylys Sūnus šlapiu skuduru švariai išplauna trobos grindis – ne kaip Tėvo tarnas, o kaip Žmogus, kuris nori gyventi švariai ir oriai savo namuose.“ 

 

saltos ausys2

Kadras iš filmo „Šaltos ausys“

 

Antras ketvirtadienio Kino klubo vakaro filmas – rež. Oksanos Burajos „Liza, namo!“. Už darbą šiame filme K. Sereikaitė 2013 m. buvo nominuota „Metų operatoriaus darbo“ kategorijoje „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.

Derinantis dokumentinio ir vaidybinio kino rūšių priemones, vienas pirmųjų Lietuvoje hibridinio kino raiška išsiskiriantis „Liza, namo!“ yra, ko gero, daugiausiai kvietimų į pasaulio kino festivalius sulaukęs ir prizų pelnęs 2013-2014 m. lietuviškas trumpametražis filmas. „Liza, namo!“ buvo apdovanotas geriausio Europos trumpametražio filmo prizu tarptautiniame moterų filmų festivalyje Prancūzijoje, pelnė specialų žiuri prizą 36-ame Norvegijos trumpametražių filmų festivalyje Grimstade, pagrindinį prizą Tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Tenerifėje. Festivalyje „Filmcaravan“ Italijos mieste Lagūrijoje filmas buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, o „Nakties ženklų“ festivalyje (12. International Festival Zeichen der Nacht (Signes de Nuit) Berlyne filmui buvo skirtas už originalų ir įtikinančiai atskleistą požiūrį į svarbius dalykus. 

O. Burajos filmas „Liza, namo!“ pasakoja apie dramatišką, vaikiškas svajones gniuždantį konfliktą tarp mažametės Lizos ir artimiausių suaugusiųjų pasaulių. Niūri kasdienybė dažnai išveja Lizą iš namų. „Kodėl nuolat bėgi? Ko tau trūksta?“, - klausia mergaitės mama, nesuprantanti Lizos ketinimų gyventi gražesniame, šviesesniame pasaulyje.

„Labai svarbus šiame filme operatorės Kristinos Sereikaitės darbas. Betarpiškas jos žvilgsnis fiksuoja kameros prijaukintą erdvę, herojus ir jų realybę taip, lyg pačios operatorės nebūtų šalia. Operatorė režisierei pateikia gryną, „išlauktą“ medžiagą, kuri filmą leidžia pakelti iki estetizuoto, poetinio realizmo lygmens“, - filmo recenzijoje rašė kritikė Elena Jasiūnaitė. 

 

 

LIZA NAMO 1.44.1

Kadras iš filmo „Liza, namo!“

 

K. Sereikaitė taip pat nufilmavo dokumentinius filmus „Dzūkijos Jautis“, „Pietūs Lipovkėje“ (abu rež. L. Mikutos), „Iš kur tas švytėjimas“ (rež. A. Marcinkevičiūtė), „Kelionės namo“ (rež. R. Rakauskaitė) ir kt.

Tarp K. Sereikaitės apdovanojimų - 2014 m. įteiktas „Specialus paminėjimo diplomas“ Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas“ už filmą „Pietūs Lipovkėje“.

Vienas naujausių K. Sereikaitės darbų filme „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (rež. L. Mikuta) dar laukia premjeros Lietuvoje.

Filmų „Liza, namo!“ ir „Šaltos ausys“ peržiūros ir susitikimas su operatore K. Sereikaite yra šeštasis Kino klubo ciklo „Moters erdvė. Vaizdai ir ištarmės“ vakaras. Ciklas pradėtas rengti šįmet, jis skirtas moterų kūrybai lietuviškame kine apžvelgti, akcentuoti daugiakryptį, svarų jų indėlį į šalies kino raidą per atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius.

Šio ciklo vakaruose jau viešėjo ir filmus pristatė režisierės Giedrė Beinoriūtė, Janina Lapinskaitė, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, režisierė Marija Kavtarazdė ir prodiuserė Marija Razgutė, režisierė Ramunė Rakauskaitė.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, AVAKA.

Kino klubo renginiai yra atviri ir nemokami, jie vyksta kiekvieną ketvirtadienį, 18 val. Kinematografininkų sąjungoje, adresas: Vasario 16-osios g. 8, durų kodas 25.