Naujiena

Kino klasikos sekmadieniai su kino genijumi Sergejumi Paradžanovu

  • "Skalvijos" inf.
  • 2018 01 02

Režisierius Sergejus Paradžanovas pasaulio kino istorijoje yra vertinamas kaip vienas iš dešimties iškiliausių menininkų, kūrusių savita kino kalba ir palikęs ryškų pėdsaką net trijų valstybių – Ukrainos, Armėnijos ir Gruzijos – kino istorijoje. Jo kūryba žavėjosi ir įkvėpimo iš jos sėmėsi tokios kino legendos kaip Federico Fellini, Jeanas-Lucas Godard‘as ir Andrejus Tarkovskis.

Sausio 9 d. bus minimos režisieriaus S. Paradžanovo (1924 – 1990) gimimo metinės. Šia proga „Skalvijos“ kino centro rengiamuose Kino klasikos vakaruose bus parodytas vienas garsiausių jo filmų „Granato spalva“ („Sajat Nova“, 1969). Seansai vyks sausio 7, 14, 21 d. ir vasario 11 d. Pirmąjį seansą (sausio 7 d.) pristatys kino kritikė Neringa Kažukauskaitė.

„Žiūrėdamas Sergejaus Paradžanovo filmą „Granato spalva“ tarsi atidarai duris ir įžengti į kitą dimensiją, kur sustoja laikas, o tave supa grožis. Filmą galima žiūrėti kaip armėnų poeto Sajat Nova biografiją, tačiau „Granato spalva“ yra daug daugiau, tai nenusakoma kino patirtis, po kurios atmintyje išlieka vaizdai - išraiškingi judesiai, kostiumai, objektai, kompozicijos ir spalvos“, – yra rašęs kino režisierius Martinas Scorsesė.

Pasaulinio pripažinimo S. Paradžanovas sulaukė sukūręs filmus „Užmirštų protėvių šešėliai“ (1964) ir „Granato spalva“. Tačiau sovietinei valdžiai šie filmai nepatiko. Pirmasis filmas, analizuojantis religines problemas, vaizduojantis Ukrainos liaudies kultūrą, neatitiko sovietmečio socialistinio realizmo „meninių“ principų, o „Granato spalva“ nuvylė, nes buvo nesuprantamas, poetiškas, daug religinių scenų. Buvo pareikalauta maksimaliai jas iškarpyti, net užrašyti aiškinamuosius tekstus. Pirminis filmo pavadinimas „Sajat Nova“, jį pervardinus į „Granato spalva“ ir gerokai pakoregavus, jis pagaliau buvo išleistas į ekranus.

Filmas „Granato spalva“ – apie garsų Viduramžių armėnų trubadūrą, poetą Sajat Nova (Harutyun Sayatyan, 1712-1795). S. Paradžanovas nesistengia tiesiog papasakoti apie poeto gyvenimą, istorija vaizduojama pasitelkiant jo kūrybą, naudojant tradicinę šalies kultūros simboliką. Aktorė Sofiko Čiaureli filme sukūrė net šešis vaidmenis – ne tik moteriškus, bet ir vyriškus, kurie atspindi skirtingus dainiaus gyvenimo etapus. 

Pasak Michelangelo Antonioni, „Granato spalva“ yra grynojo grožio pasireiškimas, filmu gali žavėtis net jo nesuprasdamas. Jo filmai - tai nuolatinis grožio garbinimas, jame susilieja, ištirpsta skirtingų Kaukazo šalių estetika ir kultūra.

Beje, pats S. Paradžanovas turėjo ne vieną talentą, o kinu susidomėjo ne iškart. Jo meninis skonis formavosi nuo mažų dienų, mat augo antikvarų šeimoje Tbilisyje (Gruzijoje). Iš pradžių jis studijavo vokalą Tbilisio konservatorijoje, vėliau Maskvoje. Ten jis ir susidomėjo kinu ir baigė kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Jis nenustojo kurti net kai buvo įkalintas (už homoseksualumą). „Man uždraudė kurti filmus, – aš pradėjau daryti koliažus. Koliažas – tai supresuotas filmas,“ – sakė S. Paradžanovas.

Daugiau informacijos www.skalvija.lt