LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS: Kovo 14: INESA KURKLIETYTĖ, kino režisierė.

  • 2021 03 14

Gimė 1968 Šiauliuose.

1990 baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos Menų fakultetą, teatro režisūros specialybę.

1993–1997 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijavo kino režisūrą. Stažavosi Paryžiaus aukštojoje audiovizualinės režisūros mokykloje, Paryžiaus valstybinėje kino mokykloje (FEMIS).

Sukūrė dokumentinių filmų: Likit sveiki (1997); Pokyčių žemė (2002); Lengvas raganavimas; Moterų paslaptys (abu 2004); Kristina Kristuje (2005); Būti mylimam (2009); Apie ką staugia vilkai (2011); Gegučių vaikai (2013, prizas Graikijoje, Tarptautinio filmų vaikams ir jaunimui festivalyje „Olimpija“ ir prizas k. festivalyje „DOCfeed“  Eindhovene); Gražuolės Piplytės (2017); Artėjimo keliu (2019).

Trumpametražiai vaidybiniai filmai: Vyrai (1999); Baltas vėjas (2001); Pagalvės mokesčio rinkėjas (2015, kartu su Ramūnu Abukevičiumi (k. festivalių „Barcelona Planet“ ir Marbellos prizai).

2007-aisiais ekranuose pasirodė pirmasis režisierės pilnametražis vaidybinis f. „Varnų ežeras”, pasakojantis apie  keturis berniūkščius, kurie slepiasi nuo suaugusiųjų primestų taisyklių apgriautoje sovietinėje karinėje teritorijoje, šalia NATO aviacijos bazės. Vaikai šią „niekieno“ žemę paskelbia Laisvės zona. Čia jų niekas nevaržo. Sename angare berniukai kuria savo lėktuvą -skraidyklę ir ruošiasi skrydžiui.

2008-aisiais mums buvo žadėta surengti I. Kurklietytės „Sibiro Madonos“ premjerą. Šiuo filmu buvo tikėtasi paminėti 60 metų, praėjusių nuo didžiojo Lietuvos inteligentų trėmimo 1948-ųjų gegužę, sukaktį. Dar ir dabar vilties kada nors sulaukti šio filmo yra nedaug: keletą metų po taip ir neįvykusios premjeros „Sibiro Madona“ buvo vadinama filmu-fantomu, o paskui apie jį visai užmiršome. Tikriausiai, šis projektas kažkur pasiklydo ir galutinai pražuvo sudėtingose finansavimo schemų labirintuose.

2014 režisierė sukūrė vaidybinį f. su dokumentikos elementais „Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ (Tarptautinio nepriklausomo kino festivalio Los Andžele prizas).

2005-aiosiais metais I. Kurklietytės juosta „Lengvas raganavimas” ir ilgesnė jos versija „Moterų paslaptys” (sukurta kartu su prancūzų kinematografininkais) buvo rodytos Lietuvos kino teatruose. O po aštuonerių metų įvyko precedento neturintis įvykis: 2013-aisiais, po Generalinės prokuratūros pareigūnų režisierės namuose atliktos kratos „Lengvas raganavimas” tapo įkalčiu... nusikaltimo byloje. Mat kažkam pasirodė, kad filmas, pasakojantis apie moteris, pasirinkusias gimdyti vaikus namuose, kelią grėsmę mūsų tradicijoms ir pažeidžia LR įstatymus (anot režisierės, protokole tai buvo įvardinta kaip „nusikalstamos veikos propagavimas“).

Tąsyk paviešinus šį akivaizdų juridinį nesusipratimą ir režisierės teises ginti stojusių kolegų dėka (buvo viešai paskelbtas „Autorinio kino aljanso pareiškimas“) byla netrukus subliūško, bet gavome galimybę pamąstyti apie tai, koks pažeidžiamas yra menininko statusas Lietuvoje.

Naujausias dabar kuriamas kino projektas – „Drugelio širdis“ (pagal Modestos Jurgaitytės knyga „Ypatingas“). Pagrindinis paauglio Juozapo vaidmuo patikėtas Elijui Malinauskui. Be jo dar vaidina . Marius Repšys, Toma Vaškevičiūtė, Julius Žalakevičius, Gabija Jaraminaitė bei Eglė Jackaitė. Jei viskas bus gerai, filmas kino teatruose turėtų pasirodyti šių metų rugsėjį.

 Gediminas JANKAUSKAS

Juozo Matonio nuotrauka