LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS Sausio šeštąją gimė: EUGENIJA PLEŠKYTĖ (1938 – 2012)

  • 2021 01 06

LIETUVIŲ KINO KALENDORIUS

Sausio šeštąją gimė: EUGENIJA PLEŠKYTĖ (1938 – 2012).

Jai mirus Prezidentė pasakė: „Tai itin didelio talento aktorė ir ryški asmenybė E. Pleškytė aukso raidėmis įrašė savo vaidmenis Lietuvos teatro ir kino istorijoje. Jos vardas ir kūryba plačiai žinomi už Lietuvos ribų, vaidinti su ja scenoje ir kine laikė garbe iškiliausi mūsų bei užsienio aktoriai. Žinomų teatro ir kino režisierių kūrybai ji turėjo didelę įtaką.“ Pasak šalies vadovės, „legendinės mūsų aktorės gyvenimas Lietuvoje ir svetur buvo dramatiškai susietas su išsilaisvinimo virsmais“.

Kine E. Pleškytė debiutavo 1961-aisiais. Tada du jauni režisieriai Arūnas Žebriūnas ir Raimondas Vabalas Lietuvos kino studijoje kūrė vaidybinį filmą „Kanonada“. Dviejų skirtingo temperamento ir pasaulėjautų debiutantai bandė susidoroti su Vytauto Rimkevičiaus scenarijumi „Miręs kaimas“, kupinu ryškių pokario epochos konfliktų. Filmas vėliau pripažintas ne itin vykusiu ir padrikos stilistikos kūriniu, suskilusiu į daugelį geriau ar prasčiau pavykusių epizodų. Jaunos aktorės E. Pleškytės suvaidinta mokytoja Dovilė labiausiai įsimena ekspresyviai operatoriaus Jono Griciaus nufilmuotoje simbolinėje scenoje, kurioje Dovilė, šokdinanti Broniaus Babkausko vaidinamą Drimbą, visai jį nuo kojų nuvaro.

Gana ilgai E. Pleškytei buvo lemta tenkintis panašiais nedideliais epizodais. Bet jų vieną kartą pamačius neįmanoma pamiršti. Pavyzdžiui, dviejuose filmo ,,Laiptai į dangų“ epizoduose pasirodančios valstiečio Indriūno dukros Ingridos. Arba piktojo grafo (Regimantas Adomaitis) už palaidą gyvenimą nuplakti pasmerktos baudžiavos laikų moters, dėl linksmo būdo vadinamos tiesiog Našlele, filme „Akmuo ant akmens“.

Žinoma, reikšmingiausią ir prieštaringiausią vaidmenį E. Pleškytė sukūrė režisieriaus Marijono Giedrio filme „Herkus Mantas“ (1972 m.). Užtektų vien jo, kad šią aktorę minėtume kaip aktorinio meistriškumo lietuvių kine etaloną.

Nors dėl Vytauto Žalakevičiaus filmų lietuviškas kinas sovietmečiu buvo tapęs „pasauliu, kuris priklausė vyrams“, E. Pleškytė sugebėdavo preciziškai suvaidinti miniatiūras, kurios kėlė nuostabą ir žiūrovams, ir kolegoms. Operatorius Janas Tomaševičius liudija: „Nuostabiausios būdavo tos scenos, kai trumpame epizode E. Pleškytė sugebėdavo papasakoti visą savo herojės biografiją. Net nemoku papasakoti to jausmo.“

Tokie buvo aktorės pasirodymai filmuose „Surask mane“, „Suaugusių žmonių žaidimai“ (abu 1967 m.), „Žaizdos žemės mūsų“ (1971 m.), Sadūto tūto (1974 m.), „Atpildo diena“ (1975 m.), „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978 m.), Velnio sėkla (1979 m.), „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979 m.), „Faktas“ (1980 m.), „Anglų valsas“ (1982 m.) ir kt.

 

Nuotraukoje Eugenija Pleškytė ir Antanas Šurna istorinėje dramoje „Herkus Mantas“ (1972 m., rež. Marijonas Giedrys)

 

Gediminas JANKAUSKAS