LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGOS KINO KALENDORIUS Gruodžio 14 d.: STEPUI UZDONUI (1910 – 1990) – 110.

  • 2020 12 14

Vienas pirmųjų Lietuvos kino operatorių Stepas Uzdonas gimė 1910-ųjų gruodžio keturioliktąją Sankt Peterburge.

1931 baigė Kauno aukštesniąją komercijos mokyklą, 1937 – Prancūzijos kino operatorių mokyklą Paryžiuje (neakivaizdžiai).

1931 Kaune su kitais įkūrė Lietuvos kinematografijos mėgėjų sąjungą, buvo jos pirmininkas. Jo filmai dažnai buvo giriami anuometinėje spaudoje.

Naujai įsteigta organizacija vienijo 183 narius. Darbštumu ir operatyvumu pagarsėjęs S. Uzdonas 1932 – 1935 m. pagamino apie 70 dokumentinių filmų ir net buvo užsimojęs kurti vaidybinį filmą „Kęstučio mirtis“, bet šie planai žlugo, įvedus kino koncesiją ir visus kino gamybos reikalus patikėjus monopolininkui Jurgiui Linartui.

1932–35 S. Uzdonas filmavo kino kroniką, 1932 režisavo dokumentinį filmą Telšių–Kretingos geležinkelio statyba (su Stasiu Vainalavičiumi).

Ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje įsteigė su kitais kino teatrus Anykščiuose, Kazlų Rūdoje, Kaišiadoryse.

1940 SSRS okupavus Lietuvą filmavo kino žurnalus, 1940–1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jis buvo išrinktas Kinematografijos darbininkų tarybos nariu, dirbo Kino-foto darbininkų ir tarnautojų profesinės sąjungos centro valdybos sekretoriumi. Jis užfiksavo kino juostoje 1940–1941 m. Lietuvoje vykusias permainas, kurdamas kino kronikos siužetus, temines laidas ir dokumentinius filmus.

1941 m. birželį taip pat nufilmavo vokiečių kariuomenės įžengimą į Kauną.

Nuo 1944 filmavo kino kronikos žurnalo „Tarybų Lietuva“ siužetus. Bet tai nepadėjo išvengti sovietinio teroro. Už Nepriklausomos Lietuvos metais nufilmuotus vaizdus S. Uzdonas vėliau buvo kitų kinematografininkų įskųstas sovietinei valdžiai, apkaltintas kaip liaudies priešas, persekiojamas ir išstumtas iš valstybinės kino veiklos. 1951 m. pradžioje buvo suimtas ir ištremtas į Ustvymlagą (Komija).

1954 grįžo į Lietuvą. 1958 Kauno radijo gamykloje, įsikūrusioje nebaigtoje statyti Prisikėlimo bažnyčioje, įkūrė kino studiją „Banga“, buvo jos meno vadovas. „Bangoje“ subrendo tokie kinui gabūs kino mėgėjai, kaip Česlovas Norvaiša, Rimantas Kauza, Juozas Sakalauskas, Zenonas Tarakevičius, Antanas Steponavičius ir kt.

Buvo parašęs vaidybinio filmo apie Žalgirio mūšį scenarijų, tačiau nesulaukė pritarimo tokiam filmui kurti.

Sukaupė vertingą kino technikos kolekciją, saugomą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (399 eksponatai). Kolekciją sudaro kelios nuotraukos, asmens dokumentai, laiškai, susirašinėjimas su įstaigomis, rankraščiai, medžiaga scenarijams, asmeniniai daiktai. Vertingiausia rinkinio dalis – kino technikos kolekcija, į kurią įeina 10 kino kamerų, pagamintų 1930–1970 m., juostos kopijavimo aparatas "Arnold and Richter".

S. Uzdono filmuotos juostos saugomos Lietuvos valstybės centrinio archyvo fondo kino dokumentų komplekse.