LIETUVOS KINO KALENDORIUS: gruodžio 20: HENRIKO ŠABLEVIČIAUS jubiliejus

  • 2020 12 20

1930 m. gruodžio 20 d. Lyduvėnuose (Raseinių rajone) gimė garsus lietuvių kinematografininkas Henrikas Šablevičius (1930 -2004), autorinės poetinės dokumentikos meistras.

Baigė dramos studiją prie tuometinio Akademinio dramos teatro ir režisūros specialybę tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija). Buvo Kauno jaunojo žiūrovo teatro aktorius, dirbo Lietuvos kino studijos "Dokumentikos" susivienijimo ir Lietuvos televizijos režisieriumi, buvo Lietuvos muzikos akademijos docentas, įkūrė akademijoje Kino ir televizijos katedrą ir daug metų jai vadovavo.

H. Šablevičius sukūrė keliolika dramos teatro vaidmenų, buvo daugelio dokumentinių kino filmų, Lietuvos televizijos pastatymų autorius.

Kine 1971 metais debiutavo dokumentiniu filmu apie aktorių Donatą Banionį "Aš - vargšas karalius".

H. Šablevičius sukūrė per pusšimtį įvairaus žanro kino filmų (daugelį pagal savo scenarijus), pelnė premijas ir prizus daugelyje tarptautinių kino festivalių tuometinėje Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Gruzijoje, Estijoje ir kt.

Režisierius skaitė paskaitas konferencijose, simpoziumuose Tbilisyje, Varšuvoje, Havajuose, buvo Rygos ir kitų miestų aukštųjų mokyklų, universitetų, akademijų lektorius, išugdė daugelį jaunosios kartos lietuviško kino kūrėjų.

Kūrybai būdinga tikrovės poetinė interpretacija, vaidybinio kino raiškos priemonės, asociatyvus montažas, tiksli vaizduojamojo laikotarpio atmosfera ir detalės, švelni ironija, Ezopo kalbos elementai, lyrinė intonacija.

H. Šablevičius išbandė jėgas ir vaidybiniame kine: 1979 m. pagal Raimondo Kašausko romaną sukūrė f. „Mažos mūsų nuodėmės“.

Reikšmingesni dokumentiniai filmai: Velns išmislijo tekinį (1972); Apolinaras; Kelionė ūkų lankomis (abu 1973); Liuob šokt, liuob dainuot (1974); Oranžinė legenda (apie autolenktynininką S. Brundzą);  Žiniuonė (apie biologijos mokslų daktarę E. Šimkūnaitę, abu 1975); Kretingos medinukai (1976); Didžioji iliuzija; Nuplaukiančio laivo metas (abu 1977); Žmogus, einantis namo (1986, apie savamokslį skulptorių Juozą Adomaitį, Oberhauseno trumpametražių filmų festivalio prizas); Imu jūsų duoną (1987); Pabuvam savam lauki (1988); Aš pažinau karalių tavyje (1989, apie poetą V. Mačernį); Laba diena – God Dag (1993, apie architektą J. Pajaujį); Pasmerktas myriop (1999, apie sovietinio povandeninio laivo kapitoną  Joną Pleškį, pabėgusį iš Sovietų Sąjungos); Neatėjo (1999) ir kt.

Dažnai su H. Šablevičiumi dirbęs operatorius Kornelijus Matuzevičius apie kolegą sakė: „Jis buvo kino fanatikas, kuris tikėjo vaizdo galia. Henrikas manė, kad dviejų atitinkamų planų sandūra  gali padaryti daugiau , nei ilgiausias pasakojimas“.

O jo mokinys operatorius Ramūnas Greičius dabar jau savo studentams perduoda iš Mokytojo išmoktą svarbią taisyklę: „Kiekvienas kadras turi turėti rankytes ir kojytes, o tomis rankytėmis ir kojytėmis turi susikibti su kitu kadru“.

Kiti žymesni filmai: Mūsų trylika (1972, apie kompozitoriaus, dirigento, “Liaudies kapelos” vadovo Jurgio Gaižausko šeimą); Padangių laumžirgiai (1976); Pro žydinčią liepą (1982); Vivat dinamika (1983); Stipruolis Barnabas (1984, apie cirko veteranus – žonglierių Joną Ramanauską ir akrobatę Jadvyga Stankutę – Ramanauskienę); Čia mano nieko nėr... (1989, apie liaudies skulptorių ir filosofą Vilių Orvydą); Memento mori (1992, apie įvairių pasaulio tautų apeigas, susijusias su mirtimi, išėjimu Anapilin).

 Gediminas JANKAUSKAS