Mirė visų kino operatorių tėvu vadintas Jonas Gricius

  • 2021 02 01

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį mirė lietuvių kino operatorius Jonas Gricius. Šį faktą LRT.lt patvirtino J. Griciaus sūnus TV režisierius Augustinas Gricius.

2014 m. J. Gricius įvertintas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę.

Tomaševičius: laikau jį savo Mokytoju

Velionio kolega Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vitoldas Tomaševičius LRT.lt sako laikantis J. Gricių savo Mokytoju. „Jis visada buvo šalia manęs, globojo“, – sako legendinis Lietuvos kino operatorius. Mokytoju J. Gricius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, buvo ir visai plejadai garsių kino operatorių.

Anot J. V. Tomaševičiaus, jo kolega visada mielai patardavo, nebuvo kategoriškas. Apskritai, pasak pašnekovo, visi Griciai – Laima, Algis, Kąstis, Jonas, Gustis – nuostabūs žmonės, turėję lengvo humoro jausmą, dirbę dėl Lietuvos. „Kai tokie žmonės išeina, pasaulyje iškart tampa šalčiau“, – teigia jis.

Anot kino dokumentininko Audriaus Stonio, milžiniška J. Griciaus asmenybė padarė įtaką visam lietuviškam kinui. „Turbūt nėra nė vieno Lietuvoje kuriančio režisieriaus ar operatoriaus, kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų palietęs J. Griciaus talentas. Jo filmus žiūrėjome, iš jų mokėmės, sėmėmės kino poezijos, apskritai – paties kino supratimo“, – LRT.lt teigia režisierius.

Jam nusišypsojo laimė su J. Griciumi sukurti vieną bendrą filmą – „Antigravitacija“ (1995). „Regis, Jonui, tada jau garbaus amžiaus, tai buvo vienas paskutiniųjų filmų. Niekada nefilmavęs dokumentinio kino J. Gricius atsiskleidė kaip labai drąsus žmogus, galintis mestis į tokias kūrybines avantiūras. Juk vaidybinis ir dokumentinis kinas skiriasi.

Mačiau, kaip jo kameroje iš paprasto buitinio vaizdo stebuklingu būdu randasi vizualinė kino poezija. Visada būdavau šalia, matydavau neišsiskiriantį pilką kaimo žiemos vaizdą. Ir staiga, išryškinus medžiagą, atsirasdavo stebuklingas, spindintis, daugiaprasmis, daugiasluoksnis vaizdas. Tai daugiau nei kompozicija ar kadro judesys... Iki šiol man nesuprantama, kaip J. Gricius sugebėdavo paprastą trimatį vaizdą paversti daugiamačiu, giluminiu, niekuo ypatingoje realybėje atskleisti metafizinį dėmenį. Tai – jo išskirtinis bruožas, lietuviško kino ženklas“, – kalba A. Stonys.

J. Gricius dirbo ir sovietmečiu, ir nepriklausomybės laikais su pačiais geriausiais režisieriais, kino klasikais. Jo operatoriaus darbai įvertinti ne tik Lietuvos nacionaliniais apdovanojimais, bet ir pasauliniais. J. Gricius dirbo su Holivudu, filmuodamas „Žydrąją paukštę“. Jam teko filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ar Jane Fonda. J. Gricius – vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude.

Kino operatorius yra nufilmavęs daugybę filmų. Kai kurie jų jau tapo kino klasika. Tai ir Vytauto Žalakevičiaus juosta „Niekas nenorėjo mirti“, Arūno Žebriūno „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“.

J. Gricius yra sakęs, kad jeigu reikėtų išvardyti asmenybes, su kuriomis teko susidurti ir kurios pakeitė jo gyvenimą, neužtektų ir visos dienos. Jis yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs kūrinių apie filmavimo meną.

Grauždavęs save po kiekvieno filmavimo, kad galėjęs padaryti geriau, J. Gricius yra prisimenęs, jog vienintelį kartą, kai liko maloniai nustebintas, buvo A. Žebriūno filmas „Paskutinė atostogų diena“.

 

(Straipsnio ištraukos iš LRT: Mirė visų kino operatorių tėvu vadintas Jonas Gricius - LRT)