Pirmoji Lietuvos kino organizacija, pavadinimu Lietuvos kinematografininkų mėgėjų sąjunga, buvo įkurta 1931 metų gegužės 2 dieną Kaune. Jos steigėjas ir pirmasis pirmininkas – kino operatorius Stepas Uzdonas.

Po SSSR okupacijos, LKS  buvo dalinai inkorporuota ir veikė kaip dalis TSRS  Kinematografininkų sąjungos  su dalimi savo autonomijos.   Šiuo nelengvu  metu LKS vadovavo žymūs ir autoritetingi  to laikmečio kūrėjai Juozas Baltušis (1958- 1963 m), Jonas Gricius (1963–1968 ir 1981–1988), Raimondas Vabalas (1968–1974),  Skirmantas Valiulis (1988–1991).

LKS pirmoji iš  kūrybinių organizacijų nutraukė ryšius nuo Maskvos priklausomybės tuo sukeldama politinę sensaciją ir Kremliaus pyktį ir paskatinusi kitų organizacijų analogiškus žingsnius. Ne vienas kino kūrėjas buvo tarp Atgimimo sąjūdžio lyderių ar aktyviausių dalyvių.

Atkūrus nepriklausomybę, 1990 metų gegužės 29  buvo atkuriama savarankiška ir nepriklausoma Lietuvos kinematografininkų sąjunga, vienijanti visų sričių kino darbuotojus profesionalus. 1992 metų liepos 2 dieną įregistruota kaip profesinė-kūrybinė sąjunga. 2005 metų gegužės mėnesį Sąjungai suteiktas Meno kūrėjų organizacijos asociacijos juridinis statusas, o 232 Sąjungos nariams suteikiamas Meno kūrėjo statusas.

Nuo 1991 iki 2017 metų Sąjungai vadovavo kino režisierius Gytis Lukšas. 2017 m. birželio 6 d. Visuotinio narių susirinkimo sprendimu pirmininku išrinktas kino režisierius Arūnas Matelis. Sąjungoje dabar veikia 9 gildijos: Režisierių, Kino operatorių, Kino kritikų, Animatorių, Aktorių, Dailininkų, Garso, Kino darbuotojų, Dokumentikos, kurioms vadovauja gildijų patikėtiniai. Aukščiausia valdymo institucija – Visuotinis narių susirinkimas, kviečiamas kasmet. Tarp susirinkimų Sąjungos veiklai vadovauja Patikėtinių taryba ir Pirmininkas.

Sąjungos veiklos prioritetai

Kino kūrėjų interesų atstovavimas ir įtakdarystė siekiant didesnio nacionalinio kino finansavimo, palankesnių salygų kino kūrybai, jos finansavimui ir vertinimui. Nacionalinio ir tarptautinio kino autoriteto didinimas, dalyvavimas  tiklaveikoje.

Kūrybinės programos
dalyvavimo tarptautiniuose kino festivaliuose rėmimas, premjerų, autorinių vakarų ir peržiūrų organizavimas, leidinių apie kino meną inicijavimas, leidybos skatinimas bei rėmimas, edukacinių kino programų vykdymas, inicijuoto kino festivalio Baltijos Banga  tęstinumas Kino kūrėjų – Sąjungos narių kūrybinės veiklos, dalyvavimo tarptautiniuose kino festivaliuose rėmimas, premjerų, autorinių vakarų ir peržiūrų organizavimas, leidinių apie kino meną inicijavimas, leidybos skatinimas bei rėmimas, edukacinių kino programų vykdymas.

Sąjungos narių teisės
Kino kūrėjų – Sąjungos narių autorinių, gretutinių ir socialinių teisių gynimas, atstovavimas Sąjungos narių interesams įvairiose valstybinėse institucijose.
Kino politika
Kino politikos formavimas ir integravimas į bendrą Lietuvos kultūros politikos kontekstą, aktualių kino visuomenės problemų viešinimas, analizė bei galimų sprendimų paieškos,  Lietuvos įstatymų, susijusių su kinu, inicijavimas ir advokacija kinui. LKS nariai yra visose svarbiausiose valstybės komisijose kur sprendžiami kino politikos ir finansavimo klausimai, Taip at autorių teisių organizacijų LATGA  ir AVAKA tarybose. LKS atstovai  reguliariai dalyvauja pasitarimuose Lietuvos kino centre, Kultūros ministerijoje, Seimo kultūros ir švietimo komitete bei kt.

Kino sklaida
Informacijos apie Sąjungos narių veiklą viešinimas, bendradarbiavimo tarp tarptautinių festivalių organizatorių, Lietuvos ir užsienio kino vertintojų, platintojų bei žiūrovų iniciavimas, kūrybinių partnerysčių vystymas.

Narystė
Lietuvos kinematografininkų sąjunga yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.
Lietuvos kinematografininkų sąjungoje dabar yra 230 narių (99 moterys ir 131 vyras).