Algirdas Tarvydas – dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, operatorius, prodiuseris ir fotografas.

Gimė 1940 m. gruodžio 13 d. Kaune.
1962 m. baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą (teatro režisūrą), 1973 m. – Kinematografijos institutą (Operatorių fakultetą) Maskvoje. 1966–1992 dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, operatoriumi, režisieriumi.
1968–2001 m. nufilmavo virš 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas). 1968–1988 m. kaip operatorius nufilmavo 41 dokumentinį filmą.
Nuo 1977 m. yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
Nuo 1988 m. kuria autorinius dokumentinius filmus, yra jų režisierius, operatorius, scenaristas ir prodiuseris.
1991 m. įkūrė bendrovę „Algirdo Tarvydo studija“, 1998 m. – viešąją įstaigą „Dokumentika“. 2005 metais A. Tarvydui suteiktas Meno kūrėjo statusas.
2003–2006 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengė ir vedė dokumentinio kino vakarus „Lietuvos istorija ir kinas“, 2005–2006 m. sukūrė šio muziejaus veiklos metraštį skaitmeninėje laikmenoje (50 val.).
2008 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje surengė dokumentinio kino vakarų ciklą „Pasaulio ir Lietuvos dokumentika“.
2009–2016 m. sukūrė Lietuvos elektrinės 9‑ojo bloko statybos metraštį (20 val.).
2000–2016 m. nufilmavo ir sukaupė Lietuvos įvykių, kultūros, mokslo žmonių archyvą (>700 val.), >50 tūkstančių nuotraukų.

Visi nufilmuoti ir sukurti filmai saugomi Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyvuose bei Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
Visų žemiau išvardintų sukurtų autorinių dokumentinių filmų yra scenaristas, režisierius, operatorius ir prodiuseris:
1988 – „Gyventi“ (apie pirmą širdies persodinimo operaciją Lietuvoje)
1988 – „Kieno mūsų žemė“ (apie pirmuosius sovietinius fermerius)
1989 – „Knygos ir spalvos“ (apie Kauno spaustuvę „Spindulys“)
1989 – „Mūsų metai“ (apie Vilniaus kuro aparatūros gamyklą)
1990 – „Rekrūtai“ (apie Lietuvos kareivius tarybinėje armijoje)
1990 – „Baltojo Vilniaus legenda“ (apie Vilniaus mikrorajonus Šeškinę, Lazdynus, Justiniškes ir kitus)
1992 – „Kiti keliauja žvaigždynais“ (apie lietuviško kino pradininkus)
1993 – „Marija Gimbutienė“
1993 – „Pirmyn į Europą“ (apie Kauno gamyklą „Banga“)
1993 – „Europos parkas. Žmogaus ženklai“ (apie Europos parke surengtą pirmąją skulptorių kūrybinę stovyklą)
1993 – „Žmonės ir žemė“ (apie Ukmergės rajoną)
1995 – „Monika Bičiūnienė“
1995 – „Gariūnų vyrai“ (apie prekybą naudotais automobiliais iš Vakarų Europos)
1995 – „Nėra pasaulyje mieliau kaip Lietuvoj“ (apie kultūros mecenatą Antaną Mikalajūną)
1997 – „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (apie poeto atvykimą į Lietuvą iš JAV)
1998 – „Jurgis Dovydaitis. Palikimas“
2000 – „Savo praeities beieškant“ (apie kino operatorių Stasį Vainalavičių)
2000 – „Elektrėnai“  (Elektrėnų ir elektrinės statybos istorija)
2001 – „Žolės prakalbėjimas“ (apie poetą Marcelijų Martinaitį)
2002 – „Laimonas Noreika“
2003 – „Norbertas Vėlius. Čia ir ten“
2004 – „Mūsų žemė“ (Lietuvos žemės ūkio istorija)
2005 – „Visos mintys iš vienos galvos“ (apie kino režisierių, operatorių Petrą Abukevičių)
2006 – „Prikelti laiką“ (apie Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius)
2008 – „Nidos ekspresija“ (apie Tarptautinį Nidos tapybos plenerą)
2009 – „Kūrybos erdvė“ (apie dailininką Aloyzą Stasiulevičių)
2010 – „Akademikas Vladimiras Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje“
2011 – „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“
2011 – „Man tapyba – visas gyvenimas“ (apie tapytoją Moniką Bičiūnienę)
2012 – „Kūrybos mįslė“ (apie skulptorę Dalią Matulaitę)
2013 – „Vidinės laisvės link“ (apie tapytoją Gražiną Vitartaitę)
2014 – „Dangaus sodai“ (apie šiaudinių sodų tautodailę)
2015 – „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“
2016 – „Skirmantas Valiulis. Laiko labirintuose“
2016 – „Gyvenimas tarp žiedų“ (apie poetą Marcelijų Martinaitį)
2016  – „Alė Rūta. Ilgesys“.
1967 m. A. Tarvydas su kitais įkūrė ir iki 1970 metų vadovavo Vilniaus fotoklubui.

Nuo 1970 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Dalis fotografijų saugoma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Svarbiausios fotografijų parodos:
1967 – pirmoji individuali paroda (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1978 – „BAM‑e“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1979 – „Tiumenės žemėje“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1979 – „Mūsų draugas Erfurtas“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1980 – „Lietuvos kino studijos darbo veteranai“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1981 – „Kinematografininkai“ (kino teatras „Pergalė“, Vilnius)
1981 – „Darbas, kūryba, poilsis“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1982 – „KATEK‑e“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1985 – „Niekas nepamiršta, niekas neužmiršta (16‑oji lietuviškoji šaulių divizija)“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1987 – „Laisvalaikis ant Tauro kalno“ (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai)
1993 – „Paskutinis Marijos Gimbutienės apsilankymas Lietuvoje 1993 m.“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1994 05 08 – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia perlaidojant M. Gimbutienę)
2012 – „Kupiškėnų vestuvės“ (režisieriaus Povilo Zulono 100‑čiui, Kupiškio etnografijos muziejus)
2013 m. išleista autorinė fotografijų knyga „LIETUVIŠKO KINO VEIDAI“.
2016 m. sausio 13 d. Sausio 13-osios Lietuvos laisvės gynimo 25-mečio minėjimui skirtų renginių proga atidaryta foto nuotraukų „Už LAISVĘ“ paroda Seime ir Lietuvos radijuje ir televizijoje.
2016 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje bei Lietuvos radijuje ir televizijoje surengta foto paroda pavadinimu „Kino režisierius Gytis Lukšas“.

Svarbiausi Algirdo Tarvydo fotografijų ciklai:
1966–1992 – „Lietuvos kino studija: žmonės ir filmai“
1966–1996 – „Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai (šventės, Sąjūdis, „Gaublys“ ir kt.)“
1969–1970 – „Ieva Simonaitytė“
1975 – „Kūrybinė stovykla prie Gauštvinio ežero“
1980 – „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos statyba“
1982 – „Lietuvos dienos Vengrijoje“
1983 – „Povilo Mataičio vadovaujamas etnografinis ansamblis Armėnijoje ir Gruzijoje“
1980 - 1983 – „Absurdo muziejus“
1982 – „Druskininkų gydytojai“
1981 - 1984 – „Ignalinos atominės elektrinės statyba“
1981, 1984, 1987 – „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
1983 – „Lietuviai pasaulio krašte (Komsomolskas prie Amūro)“
1984 – „Vilnius–Juensu (Suomija)“
1985 – „Respublikinė dainų šventė“
1985 – „Lietuviai XII‑ame Pasaulio jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje“
1985 - 1986 – „Lietuviai tiesia kelią per Vakarų Sibiro pelkes (Kogalymas, Kelių statybos valdyba KSV–12)“
1987 – „Moksleivių dainų šventė“
2001–2013 –  „Akimirkos su Robertu Verba“, „Akimirkos su Sauliumi Macaičiu“, „Akimirkos su Henriku Šablevičiumi“, „Akimirkos su Leonu Tautrimu“, „Akimirkos su Marijonu Giedriu“
2006 - 2013 – „Tapytoja Gražina Vitartaitė“
2009 - 2010 – „Tapytojas Aloyzas Stasiulevičius“
2010 - 2011 – „Skulptorė Dalia Matulaitė“
2012 - 2013 – „Filmuojant filmą „Dangaus sodai“.

Knygos, kuriose yra Algirdo Tarvydo nuotraukos:
„Pasakoja Kupiškėnai“, Vaga, 1980 m. (24 fotografijos);
Živilė Gimbutaitė ir Kornelija Jankauskaitė „Marija Gimbutienė ... iš laiškų  ir prisiminimų“, Žaltvykslė 2005 m. (14  fotografijų).
Rūta Oginskaitė „Nuo pradžios pasaulio, apie dokumentininką Robertą Verbą“, Aidai 2010 m. (63 nuotraukos).
Anna Mikonis „Poetycki kinematograf“, Oficina Naukova, 2010 m. (10 nuotraukų).
Ramunė Rakauskaitė „Šoblė“ – atsiminimai apie dokumentinio kino klasiką Henriką Šablevičių. Dominus Lituanus, 2010 m. (14 nuotraukų).
Petras Palilionis „Tautos šauklio aidai“, Naujasis lankas, 2011 m. (5 nuotraukos).
Lina Kaminskaitė-Jančiorienė  ir Aurimas Švedas „Epizodai paskutiniam filmui“ Režisierius Almantas Grikevičius, Vaga 2013 m. (5 nuotraukos).
2013 m. gruodžio 23 d. išleista autorinė fotografijų knygą „Lietuviško kino veidai“ (181 nuotrauka).

Kontaktinė informacija: tel. 8 698 82 544, el. paštas dokumentika77@gmail.com