Matonis Juozas gimė 1945 m. balandžio 12 d. Ignalinoje. Režisierius, kino operatorius, prodiuseris, valstybinės premijos laureatas. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys nuo 1974 m.
 1952–1963 m. mokėsi Sudervės (Vilniaus raj.), Vilniaus 15-ojoje, Vilniaus 1-ojoje vidurinėse mokyklose, 1966–1970 m. studijavo Sąjunginiame valstybiniame Kinematografijos institute (Maskva).
 
Darbovietės
1963–1966 – LKS operatoriaus asistentas;
1970–1995 – LKS kino kronikos ir dokumentikos kino operatorius;
Nuo 1993 – TV, kino operatorius ir nepriklausomas prodiuseris;
Nuo 1996 – bendradarbiauja su LNK televizija.
 
Apdovanojimai
Ekologinių filmų 1974 m. festivalyje (Čekoslovakija) už filmą „Pasaulis po saule“ (rež. L.Lazėnas, 1972) pelnė Didįjį prizą; Alma Atos kino festivalyje (Kazachija, 1977) už filmą „Noriu būti“ (rež. L.Lazėnas, 1972) – diplomą; Liublino kino festivalyje (Lenkija) už filmą „Šiuolaikinio kaimo grožis“ (rež. H.Mikalauskas, 1977) – aukso medalį. Valstybinė premija už filmus „Laisvės alėja“, „Laisvės kaina“, „Meilė ir išdavystė“ (rež. L.Lazėnas) laureatas (1985).
 
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse „Menininkų portretai“ (Metraštis) pripažinti geriausia televizijos kultūros programa, 2002 m.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už išskirtinius meno kūrinius dokumentinių filmų ciklas „Menininkų portretai“ (Metraštis), 2003 m.
Antrojo Europos filmų festivalio „Integracija. Tu ir aš“ Kolobžege ir Košaline (Lenkija). Specialus prizas „Krištolas 2004“ už dokumentinį filmą „Vilties sala“, 2004 m.

M.K.Čiurlionio labdaros ir paramos fondo „Metų apdovanojimai“ – Diplomas
už dokumentinių filmų ciklą „Lietuvos kultūros paveldas“, Nominacija „,Menininkui -įsimintiniausiai įamžinusiam Lietuvos istorija savo kūriniuose“, 2007m.
 
Kūrybinė veikla
Nuo 1970 iki 1993 m., dirbdamas Lietuvos kino studijos operatoriumi, sukūrė apie 200 dokumentinių kino filmų, kino žurnalų ir kino kronikos siužetų. 1991 sausio 13-osios įvykius filmavo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje. Nuo 1993 Baltijos TV, kartu su režisierium Vytautu Damaševičium, pradėjo kurti videofilmų ciklą “Menininkų portretai” („Metraštis“). Nuo 1996 bendradarbiauja su TV „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK). Kartu su režisierium V. Damaševičium sukurta:

89 dokumentiniai videofilmai iš ciklo „Menininkų portretai“ („Metraštis“). Žymiausi video filmai: „Aktorė Monika Mironaitė“, „Kompozitorius Jonas Nabažas“, „Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė“, „Dailininkas Vytautas Ciplijauskas“, „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“, „Rašytojas Petras Dirgėla“, „Poetas Jonas Strielkūnas“, „Valstybinis Vilniaus kvartetas“, „Kino režisierius Marijonas Giedrys“, „Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas“.
12 dokumentinių videofilmų iš ciklo „Lietuvos kultūros paveldas“. Žymiausi video filmai: „Vilniaus senamiestis“, „Vilniaus katedra“, „Lietuvos dvarai“, „Technikos paveldas“, „Sugrįžimas į senuosius Trakus“, „Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje“; „Peterburgo lietuviai“; „Latvijos lietuviai“; „Krokuvoje – mano širdis“, „Czeslawo Miloszo Vilnius“.
12 dokumentinių filmų iš ciklo „Įveikti negalią“.
9 dokumentiniai filmai iš ciklo „Repeticija teatro pulsas“, žymiausi video filmai „Jono Vaitkaus teatras“, „Henrikas Vancevičius – „Mandragora“, „Oskaro Koršunovo teatras“.