Gytis Lukšas – kino režisierius – gimė 1946 m. gegužės 16 d. Kaune. 1971 m. baigė valstybinį Kinematografijos Institutą Maskvoje. Bestudijuodamas dirbo asistentu bei antruoju režisieriumi A. Žebriūno vaidybiniame filme „Gražuolė“(1969) ir R. Vabalo filme „Akmuo ant akmens“(1971). Režisūrinis G. Lukšo debiutas – novelė „Telefonas“ trijų novelių filme ,,Linksmos istorijos“, sukurtame 1973 m. Sovietų centrinės televizijos užsakymu.
Gytis Lukšas buvo Sąjūdžio Seimo narys (1988 -1990m.).
Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas nuo 1991 m. iki 2017m.
1993 – 1997 m. Baltijos šalių-Švedijos kino festivalio Burgsvike (Gotlando sala) viceprezidentas.
2012 – 2013 m. Europos režisierių federacijos (FERA) Vykdomojo komiteto narys įgaliotas atstovauti Lietuvą, Latviją, Estiją.
2009 – 2017 m. Tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“ vienas iš sumanytojų bei jo vadovas.
2012 - 2013 m. G. Lukšas buvo Lietuvos Edukologijos Universiteto Filologijos fakulteto kurso „Kino ir literatūros sąveika“ dėstytojas. Įvairiu laiku skaitė paskaitas Londono kino mokykloje (London Film School) ir Kino muziejuje (Museum of the Moving Image), Vilniaus universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Buvo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių agentūros AVAKA vicepirmininkas, tarybos narys, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Mokslo tarybos narys.
2016 m. Gyčiui Lukšui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
2016 m. G. Lukšas apdovanotas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
2012 m. Gytis Lukšas apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2010 m. G. Lukšui paskirtas LATGA-A apdovanojimas „Aukso žvaigždė“.
2006 m. G. Lukšui įteiktas LDK Gedimino Ordino Riterio kryžius.
2000 m. G.Lukšas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Lukšo filmografija
2009 m. „DUBURYS“
vaidybinis filmas, 35 mm. Pagal Romualdo Granausko to paties pavadinimo romaną. Dramatiška meilės istorija sovietmečio Lietuvoje. Premjera – Monrealio Pasaulio filmų festivalyje (2009); „Auksinės Piramidės“nominacija tarptautiniame Kairo filmų festivalyje (2009); Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas už vizualinę kalbą (2009); 3 „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai už pagrindinį moters vaidmenį bei antraplanius moters ir vyro vaidmenis šiame filme (2009); Lietuvos kino operatorių asociacijos „Ąžuolo“ apdovanojimas už geriausią operatoriaus darbą (2009); filmas atstovavo Lietuvai 82-uosiuose Amerikos kino akademijos „Oskaruose“ (2009); buvo parodytas specialioje programoje Modernaus meno muziejuje MoMa Niujorke, JAV (2009); apdovanojimai už geriausią Baltijos šalių filmą ir geriausią operatoriaus darbą Talino „Black Nights“ filmų festivalyje (2010); apdovanojimai už geriausią aktorės vaidmenį ir geriausią operatoriaus darbą Kijevo tarptautiniame filmų festivalyje (2010); „Sidabrinės vynuogės“ apdovanojimas Centrinės ir Rytų Europos filmų festivalyje „Lubuskie Lato Filmove“(2010); Baltijos filmų festivalis Berlyne; peržiūros studentams Hirosimos filmotekoje „ Hiroshima Cinemateque“ (2010); Tamil Nadu Chennai festivalis, Indija; Palm Springs kino festivalis, USA; Goteborgo tarptautinis kino festivalis, Švedija; Cinema Mundi festivalis, Čekija; Cape Winelands filmų festivalis, Pietų Afrika; Edinburgo tarptautinis filmų festivalis, JK; Sietlo tarptautinis kino festivalis, USA; Šanchajaus tarptautinis kino festivalis, Kinija; UW Cinematheque Madisone, USA; One Country One Film Apchat tarptautinis festivalis, Prancūzija; lietuvių filmų programa Cinema Nova Briuselyje; nominuotas Rusijos kino akademijos pagrindiniam apdovanojimui „NIKA“ (2010); parodytas lietuvių filmų programoje prancūzų filmotekoje „ La Cinematheque Française“ (2018).
2005m. „DIEVIŠKOJI ŠVIESA“ – dokumentinis, video, 44 min. Filmo herojus – garsus lietuvių kilmės Amerikos menininkas, vitražo dailininkas Albinas Elskus, kurio pavardė pasaulinėse meno enciklopedijose rašoma šalia Pablo Picasso, Henri Matisse ir kt. Tai filmas – kelionė po įstabų A. Elskaus sakralinių vitražų pasaulį, kuris stulbina žiūrovą savo monumentalumu, vaizdų ir plastikos subtilumu bei įvairove.
2001m. „TARNAVIMAS“ – dokumentinis, video, 11 min. Poetinis pasakojimas apie mažos kaimo katalikų bendruomenės kunigą.
1997m. „MĖNULIO LIETUVA“ – vaidybinis, 35 mm, 100 min. Tragikomiška istorija su mitologiniais elementais apie pokarinį gyvenimą mažame Lietuvos miestelyje. Prizas už geriausią moters vaidmenį tarptautiniame kino festivalyje „Eurasia“ 98.
1992m. „ŽEMĖS KELEIVIAI“ – vaidybinis, 35 mm, 92 min. Pirmasis vaidybinis filmas apie postsovietinį gyvenimą Lietuvoje, apie tuometinę žmogaus sielos būseną. Sidabrinės vynuogių kekės prizas tarptautiniame Centrinės Europos festivalyje Lagow, Lenkija.
1989m. „ŽALČIO ŽVILGSNIS“ – vaidybinis. Filosofinis pasakojimas apie nusikaltimą ir bausmę pagal S.T. Kondroto romaną. Naujojo kino festivalis Pesaro, Italija.
1988m. „ŽOLĖS ŠAKNYS“ – vaidybinis, 2 serijos, pagal V. Jasukaitytės romaną. Romantiška istorija apie lietuvių ir latvių bendravimą Rusijos imperijos laikais.
1988m. „JUOZAS MILTINIS. MONOLOGAI.“ – dokumentinis filmas apie įžymųjį Panevėžio dramos teatro režisierių, aktorių, pedagogą. Filme dvi dalys. Pirmojoje J.Miltinis kalba apie save, savo teatro sampratą, gyvenimo ir kūrybos esmę. Antroje dalyje teatro aktoriai pasakoja apie patį Miltinį, jo charakterį, prisimena darbo momentus. Panaudoti kadrai iš režisieriaus A. Dausos dokumentinio filmo „Ten, lauke už durų“.
1987m. Kino žurnalas „TARYBŲ LIETUVA“, skirtas Maironio 125–čiui.
1984m. „VAKAR IR VISADOS“ – poetinis filmas apie mūsų kultūros šaknis, apie senąsias tradicijas ir ritualus. Filmas buvo naudojamas kaip mokymo priemonė Sorbonos, kai kuriuose JAV ir Kanados universitetuose studijuojantiems lietuvių / baltų kalbas ir tradicijas. Festivaliai Amerikoje ir Švedijoje.
1982m. „ANGLŲ VALSAS“ – vaidybinis. Anglų rašytojo D. Golsvorčio pjesės „Džoja“ ekranizacija. Su lengva ironija pateikta vienos anglų šeimos istorija, nagrinėjamos moralinės problemos.
1982m. „VASARA BAIGIASI RUDENĮ“ – vaidybinis. Sovietmečio istorija apie tai, kaip prisidengus melioracija, buvo naikinami vienkiemiai, raunamos mūsų šaknys, buldozeriais, tarsi tankais, traiškomas tradicinis gyvenimo būdas. Filme pasakojama apie ką tik iš kalėjimo sugrįžusį tėvą ir jo sūnų, kurie įsimyli tą pačią moterį. Prizas už geriausią aktorių ansamblį Sąjunginiame festivalyje Leningrade.(1983m.) Parodytas per Austrijos TV 1984m. („Im Herbst“)
1980m. „ŽALTVYKSLĖS“ – vaidybinis, 2 serijos. H.K. Anderseno pasakų motyvais.
1977m. „MANO VAIKYSTĖS RUDUO“ – vaidybinis. Poetiškas ir šiek tiek melancholiškas pasakojimas apie paauglio susidūrimą su suaugusiųjų pasauliu.
1976m. „VIRTO ĄŽUOLAI“ – vaidybinis. J. Baltušio romano ,,Parduotos vasaros“ ekranizacija, dramatiška moters meilės istorija.
1974m. „ŽVANGUTIS“ – vaidybinis. Filmas-legenda apie dviejų vyrų meilę vienai moteriai.
1973m. „LINKSMOS ISTORIJOS“ – vaidybinis. Novelė „Telefonas“.
G.Lukšas yra daugelio savo filmų scenarijų autorius.
Kita kūrybinė veikla
Valstybės kino metraščio leidiniai (autorius):
- „Lietuvos valstybė. Dabartis ir ateitis“ (2011)
- „Valstybė ir kultūra“ (2013)
- „Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai“ (2013)
- „Šiaurės Jeruzalė“. Prieškario Vilniaus žydų kultūra (2014).
Režisuoti radijo spektakliai (LRT radijas)
2004 „Nekviestoji viešnia“(Morisas Meterlinkas)
2003 „Vyrų melai“ (Antonas Čechovas)
2002 „Paukščiai“ (Dafnė diu Morje)
2000 „Naujasis Faustas“ (Nikolajus Jevreinovas)
Lukšo - skaitovo įrašai (LRT radijas)
2012 „Atmintys“, „Naujausi eilėraščiai“ (Marcelijus Martinaitis)
2005 „Išpažinimai“ (Aurelijus Augustinas)- Mažoji studija
2004 „Gyvenimas miške“ (Henris Toro) - Mažoji studija
2002 - 2003 „Carmina Minora“ (Justinas Marcinkevičius)
2017 – 2021 m. – 33 autorinės laidos „Poetiniai skaitymai“ LRT radijo programoje Klasika.
Literatūros vertimai (iš rusų, anglų, vokiečių kalbų):
Knyga I. Turgenev „Senilia“ (leidykla „Sofoklis“), 2018 m.
Literatūros žurnalas „Metai“ – 3 apysakos : I.Turgenev „Visagalės meilės giesmė“, A. Apuchtin „Tarp mirties ir gyvenimo“, V. Briusov „Paskutiniai moters dienoraščio puslapiai“(2018 – 2021 m.)
Savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ – 5 apsakymai ir 2 apysakos (2017– 2020 m.)
