Vytautas V. Landsbergis gimė 1962 d. gegužės 25 d.
1979–1985 studijavo Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, kur įgijo Lituanisto diplomą. 1987–1990 m. studijavo kino režisūrą Tbilisio Š.Rustavelio teatro instituto Kino fakultete. 1991 m. stažavosi Niujorke, JAV Antologinių filmų Archyve (vadovas Jonas Mekas). 1996 m. stažavosi LEEDS (Anglija) jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose.
Darbo patirtis:
1984–1985 m. dirbo mokytoju lituanistu Vilniaus A.Vienuolio mokykloje.
1984–1986 m. vadovavo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų folkloriniam ansambliui.
1985–1987 m. dirbo laikraštyje „Lietuvos pionierius“ estetinio lavinimo skyriaus vedėju.
1993–2002 m.– VšĮ „A Propos“ studijos direktorius.
Nuo 2002 iki šiol – VšĮ „A Propos“ studijos direktorės pavaduotojas, kino režisierius.
Išleistos knygos
1992 m. „Pasakojimai apie namus“ (eilėraščiai)
1994 m. „Rudnosiuko istorijos“ (išrinkta geriausia tų metų knyga vaikams)
1995 m. „Pasakos-nepasakos“ (eilėraščiai vaikams)
1999 m. „Obuolių pasakos“ (pasakos vaikams)
2000 m. „Tik sapnininkas“ (eilėraščiai)
2003 m. „Angelų pasakos“ (pasakos vaikams)
2004 m. „Arklio Dominyko meilė“ (pasakos vaikams)
2004 m. „Lunatikų dainos“ (eilėraščiai)
Pastatyti spektakliai
1992 m. „Komunistinės nostalgijos“ (kartu su Liudviku Jakimavičium), Šėpos teatras
1993 m. „Kelionė į Pasaulio galą“ 1992 m. Lėlės teatras
1995 m. „Iš gyvenimo vėlių“ (kartu su Sigitu Parulskiu), Šiaulių dramos teatras (spektaklis apdovanotas dviem Kristoforais)
2001 m. „Kalėdų bobutės pasaka“, Keistuolių teatras
2002 m. „Daktaras ir Mangaryta“, Šiaulių dramos teatras (spektaklis apdovanotas specialia KM premija už geriausią metų lietuvių dramaturgijos pastatymą)
2003 m. „Intymi išpažintis“ (pagal I.Bergmaną), Šiaulių dramos teatras
2004 m. „Lelijos romansas“ (kartu su A.Ališausku, pagal B.Vijano romaną), Šiaulių dramos teatras
Sukurti filmai
1992 m. „Svečiuose pas Vytautą Kašubą“ (TV apybraiža apie Niujorke gyvenusį skulptorių Vytautą Kašubą).
1995 m. „Baladė apie Daumantą“ (filmas apie legendinį partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą).
1995 m. „Povilas Pečiulaitis-Lakštingala“ (filmas apie garsų partizanų vadą Lakštingalą, kuris stebuklingu būdu išliko gyvas po pokario kovų bunkeriuose, kur jis praleido 9 metus).
1996 m. „Vilties Prezidentas“ (filmas apie šviesios atminties ambasadorių Stasį Lozoraitį).
1997 m. „Sabas“ (filmas apie krepšininką Arvydą Sabonį. Filmas nominuotas Maskvos (geriausio portreto nominacija) ir Bolonijos (žiūrovų prizas) filmų festivaliuose).
1998 m. „Epitafija ant poeto kapo“ (filmas apie poetą Henriką Nagį, rež. V.V.Landsbergis, S.Parulskis).
1998 m. Trumpametražiniai dokumentiniai filmai – Apie Apreiškimus (filmas apie Keturnaujienoje (Šakių apskr.) gyvenančią Anelę Matijošaitienę, kuriai yra apsireiškęs Kristus bei Švenčiausioji Panelė Marija, rež.V.V.Landsbergis). Bei kiti trumpi filmai-portretai apie garsiausius šiuolaikinius lietuvių menininkus - Stasį Eidrigevičių, Petrą Repšį, Šarūną Sauką, taipogi poetinė-istorinė apybraiža „Perlojos Respublika“, pora linksmesnių filmų apie neįprastus Suvalkijos personažus – „Dvi seserys“ ir „Kapinių sargas“.
1999 m. „Karininko romansas“ (vaidybinis-muzikinis trumpo metražo filmas, 2000 metais televizijos žiūrovų išrinktas geriausiu metų muzikinių video filmu)
2000 m. „Jono Meko antologija“ (filmas apie garsų kino menininką, poetą bei publicistą Joną Meką).
2001 m. „Vilius Orvidas“ (filmas apie anksti mirusį savamokslį skulptorių bei jo sukurtą Sodybą, laikomą vienu iš XX a. skulptūros šedevrų).
2001 m. „Švendubrės Šamanas“ (filmas apie poetą Vytautą P.Bložę).
2002 m. „Iš niekur, į niekur“ (filmas apie Izraelyje gyvenantį rašytoją Grigorijų Kanovičių).
2002 m. „Jonukas ir Grytutė“ (vaidybinis filmas vaikams).
2003 m. „Visa teisybė apie mano tėvą“ (dokumentinis filmas apie režisieriaus V.V.Landsbergio tėvą Vytautą Landsbergį – privatus video-portretas).
2004 m. „Niujorkas – mano šuo“ (linksmas pasivaikščiojimas su Jonu Meku po jo mėgstamas Manhattan’o kavines, nuotaikingi pokalbiai bei fluxiniai žaidimai jo namuose Broadway, darbovietėje „Anthology Film Archives“).
2004 m. „Verdenė“ (poetės, nacionalinės premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės videoportretas. Filme skamba nemažai pačios poetės įskaitytų eilėraščių, prisiminimais apie vieną garsiausių Lietuvos poečių dalinasi jos artimieji, bičiuliai).
2004 m. „Dabar ir mūsų mirties valandą“ (filme bandoma praskleisti nežinomybės uždangą į anapusinį, pomirtinį pasaulį. Čia savo transcendentine patirtimi dalinasi žmonės, sugrįžę iš komos būklės – akušerė Svieta Smertjeva, Nomeda Abromaitienė, Neringa Lašienė. Apie subtilius sielų pasaulio pajutimus, regėjimus pasakoja regėtojai Anelė Matijošaitienė, Povilas Žėkas, dailininkas Virginijus Kašinskas, alpinistas Vladas Vitkauskas, kino režisierius Jonas Mekas).
2004 m. „Apreiškimai Jonukui“ (Ar galima kalbėtis su Dievu? Kas yra apsireiškimas? Šiuos klausimus svarsto septynerių metų Jonukas, važinėdamas traukiniu po garsiąsias apsireiškimų vietas Šiluvoje, Keturnaujienoje, Lurde (Prancūzija) ir Fatimoje (Portugalija)) Scenarijus, režisūra – Vytautas V.Landsbergis.
2005 m. „Iš karčiamėlės“ (dzūkiška giesmė – metaforiška istorija apie bernelį, kuris girtas išeina iš karčiamos, įkrenta į upę ir nuskęsta).