Irina Arefjeva gimė 1943 m. rugpjūčio 21 d. 1965 m. baigė VU Filologijos fakultetą, įgijo rusų kalbos ir literatūros specialybę. 1971 m. baigė Visasąjunginio valstybinio kinematografijos instituto (VGIK) kino kritikų fakultetą. 1976 m. įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjungą. 1979–1993 m. – Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė. 1965–1968 m. respublikinio laikraščio „Sovetskaja Litva“ literatūrinė bendradarbė. 1969–1976 m. – Valstybinio radijo ir televizijos komiteto režisieriaus asistentė, vėliau – scenarijų kolegijos redaktorė. Dokumentinių televizijos filmų „Ir džiaugtis rudenio vėsa“ (1978, rež. V. Gruodis) – apie kūrybingą senatvę ir „Kai sumainė aukso žiedus“ (1981, rež. V. Puplauskis) – apie skyrybų priežastis bei jaunimo parengimą šeimyniniam gyvenimui scenarijų autorė. 1980–1987 m. rengė naujų filmų recenzijas, kūrė kūrybinius portretus ir apybraižas, rašė straipsnius, kurie reguliariai buvo spausdinami laikraščiuose „Echo Litvy“ ir „Savaitės ekranas“, žurnaluose „Kinas“, „Kultūros barai“ ir kt.

1988 m. parengė leidybai bukletą apie režisierių dokumentalistą Edmundą Zubavičių (išleido Lietuvos kino sąjunga, tiražas 1500 egz.). 1988 m. – brošiūrą apie aktorę Gražiną Baikštytę. Lankstukas išleistas Maskvos „Kino centro“ susivienijimo 60 000 egz. tiražu. 1990 m. parengė knygą  apie kino režisierių Arūną Žebriūną (tiražas 10 000 egz.). 1990 m. įkurtos Lietuvos stačiatikių švietimo draugijos „Živoj kolos“ steigėja ir pirmininkė. 1990–1992 m. – laikraščio „Moskovskij Cerkovnij Vestnik“ ir „Pravoslavnaja Moskva“ korespondentė Baltijos šalyse. Rengė straipsnius apie nepriklausomos Lietuvos įstatymus, reglamentuojančius valstybės ir Bažnyčios santykius, religinių bendruomenių teisių atkūrimą ir t. t. 1992–1995 m. – Vilniaus Naugarduko vidurinės mokyklos mokytoja. 1995 m. parašė apybraižą apie Mikniškių bendruomenę fotoalbumui „Lietuva“, kurį išleido leidykla „Baltos lankos“. 1995–2004 m. per Lietuvos radijo II programą rengė sekmadieninių laidų ciklą rusų kalba „Dvidešimt krikščionybės amžių“ ir kt. Nuo 1998 m. programą finansavo Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. 2002, 2003, 2004 m. Tarptautiniuose televizijos ir radijo programų festivaliuose „Radonež“ (Maskva), už konkursui pateiktas laidas buvau apdovanota diplomais ir raštais. 2004 m. Tarptautiniame stačiatikių kino festivalyje „Pokrov“ (Kijevas) Lietuvos televizijoje Irinos Arefjevos rengta programa buvo pažymėta trečiąja premija. Nuo 2005 m., remiant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kartus su žurnalistu G. Šleviu realizuojame draugijos „Živoj kolos“ internetinį projektą www.kolos.lt, kuriame nagrinėjame Lietuvos rusų istorijos, kultūros ir religijos klausimus.

Dabartiniu metu tęsiamas visuomeninis projektas „Mūsų memorialas“, skirtas įžymių rusų, susijusių su Lietuva, atminimui įamžinti. Vilniaus savivaldybei suteikus finansinę paramą,  sostinės Didžiojoje gatvėje prie namų, kur gyveno ir dirbo L. Karsavinas, F. Dostojevskis, Vilniaus ir Lietuvos archivyskupas Tichonas, būsimas Patriarchas – kankinys, įrengtos memorialinės lentos.

2003 m. išleista G. Šlevio knyga „Vilniaus stačiatikių šventovės“, 2006 m. – to paties autoriaus puikiai iliustruota istorinė knyga „Lietuvos stačiatikių bažnyčios“. Irina Arefjeva yra šių leidinių redaktorė. 2008 m. išleista jos ir G. Šlevio knyga „Priimkite mane į savo meilę...“ apie Šventojo Patriarcho Tichono gyvenimą ir veiklą mūsų krašte.