Festivalio programose parodyti filmai iš viso pasaulio, o svarbiausia – iš Lietuvos. Parodyta net trisdešimt seansų Vilniuje, 163 filmai konkursinėse programose, 90 filmų retrospektyvinėse programose. Lietuvos visuomenė supažindinta su ryškiausiais animacijos meno kūriniais, kurie anksčiau buvo apdovanoti laureatų prizais garsiausiuose pasaulio festivaliuose ir atveria naujas animacijos meno vystymosi kryptis. Programose parodyti filmai iš „Oskarų“ trumpojo sąrašo, o taip pat filmai – prizininkai tokių A klasės festivalių, kaip: Annecy, Štutgarto, Zagrebo, ir kitų žinomų festivalių: Animateka, Leipcigo, Cinanima, Monstra, Drezdeno, Fredrikštato ir kitų.
22–asis Tarptautinis animacinių filmų festivalis Tindirindis prizais ir diplomais apdovanojo nugalėtojus.
Tarptautinis didysis prizas skirtas latvių režisierės Zanės Oborenko filmui „Įsimylėjęs Kafka“ („Kafka in Love“, 2024, Atom Art, Maur Film, Latvija, Čekija). Filmas įkvėptas Franco Kafkos laiškų Milenai Jesenskai“ ir tyrinėja daugiaplanę įsimylėjimo patirtį. Francą ir Mileną skiria atstumas. Krūva laiškų – tai įrodymas meilės, trepidancies’ Kafkos gyvenimą šviesos ir vilties, tuo pačiu nušviečiančios jame slypinčias baimes ir tamsą.
Geriausio lietuvių profesionalų sukurto filmo prizas ir diplomas atiteko Rasos Joni filmui „Moteris ir jos gyvenimai“ (2024, Upė media). Filmas – tai poezijos ir animacijos sintezė. Moters siela keliauja per naujus gyvenimus ir fizinius pavidalus egzistenciniame chaose siekdama paties svarbiausio gyvenimo tikslo – surasti savo artimą sielą. Dvi sielos, susipynusios meilėje, keliauja iš vieno gyvenimo į kitą.
Geriausio lietuvių studentų sukurto filmo apdovanojimas atiteko studento Sauliaus Juknevičiaus „Niekas“ (2025, VIKO – Vilniaus kolegija, darbo vadovas – doc. Valentas Aškinis), šis baigiamasis darbas konstruojamas vadovaujantis dadaizmo automatinio naratyvo principais – siužetas grindžiamas inercijos momentų srautais ir asociatyvių vaizdinių seka. Kūrinys atsisako tradicinio naratyvo struktūros, sąmoningai ignoruodamas priežastinius ryšius tarp scenų. Vaizdinė raiška paremta spontaniškai sugeneruotais motyvais, vizualine koliažo technika ir deformuotais objektais, siekiant išreikšti absurdo estetiką bei išprovokuoti žiūrovo interpretacinę reakciją. Beje šis filmas gruodžio mėnesį Kanadoje iškovojo Geriausio trumpametražio animacinio filmo prizą festivalyje „Toronto Global film Festival“.
Geriausias užsienio studentų filmas – prancūzų „Karo teatras“ („War Theater“, 2024, Pictura, rež. Arthur Lecocq, Gabriel Delcroix, Arthur Delcroix, Romuald Gouriou, Julien Vanas, Clarence Delehaye, Noëmie Ivelou). Teatro spektaklio, kuriame vaidina lėlės, šlovinančios karą, metu sužeistas kareivis patenka į užkulisius, kur atranda tamsesnius šio spektaklio aspektus.
Geriausio filmo vaikams prizas iškeliavo prancūzų režisieriaus Eric Montchaud darbui „Aš radau dėžutę“ („I found a box“, 2025, Sacrebleu Productions). Filmas apie tai, kaip vieną dieną paukštis Gai, bėgiodamas miške, atsitrenkia į dėžutę. Paukštukui iškyla klausimas: „Bet kam gi ši dėžutė gali būti panaudota?“
Žiuri specialusis prizas skirtas prancūzų režisieriaus Pierre-Luc Granjon filmui „Nakties batai“ („Bottes de la Nuit“, 2025, Am Stram Gram). Kol tėvai sveikina draugus, vaikas vidury nakties išeina iš namų ir, apsiavęs guminiais batais, pasislepia po krūmynais. Ten keistas žvėris, smalsus ir vienišas, nusives jį į miško gilumą susitikti su ten gyvenančiais naktiniais padarais ir, kad vėl neliktų vienas, stengsis kuo ilgiau atidėti vaiko išvykimą. Taip pat žiuri specialusis prizas įteiktas ir lietuvių filmui „Geros katinų dienos“ (2025, rež. V. Aškinis, J. Leikaitė, Vilanimos filmų studija, Filmų štrichai), kuris pasakoja apie būdus, kaip gerai praleisti dieną, kaip išmokti ilsėtis ir džiaugtis kiekviena mums padovanota diena.
Diplomu už Geriausią muzikinį filmą apdovanotas filmas „Signalas“ (rež. Carre Emma, Mathilde Parquet. Vivement-Lundi. Prancūzija, Belgija), kuriame pasakojama apie Klodę, kuri aistringai atsidavusi savo gana neįprastam darbui: kosmoso skenavimui, ieškant nežemiškos gyvybės požymių, tikintis užmegzti ryšį. Visiškai pasinėrusi į savo misiją, ji pamažu praranda ryšį su aplinkiniais ir realybė ima nykti iš jos akiračio... Šiame fantastiniame filme skamba daug muzikinių kūrinių ir puikių dainų.
Diplomas už Geriausią eksperimentinį filmą atiteko lietuvių filmui „Sine Anima“ (rež. Julius Zubavičius ir Antanas Skučas. 2023. Tylus kinas). Filmas tyrinėja neapibrėžtą gyvybę, kuri nėra nei gyvūnas, nei žmogus. Filmas – tai dirbtinio intelekto sugeneruotos netikro gyvenimo deformuotos formos ir keistos akimirkos. Dvejopas įspūdis, nes reginys tuo pačiu metu atrodo tiek tikras, tiek ir netikras. Žiūrovas veltui bandys surasti sielą dirbtinio intelekto sukurtame pasaulyje.
Diplomais „Specialusis žiuri paminėjimas“ apdovanota grupė filmų, tarp jų: Agatos Tracevič filmas „Plica Polonica“ (2023, Vilniaus dailės akademija), kuris pasakoja apie susikaltūnavusią merginą, kuri vis ieško, kaip išspręsti savo vidinį susivėlimą, Viliaus Jarumbavičiaus filmas „Laumė“ (2025, Vilniaus kolegija), pasakojančiame apie Laumę, kuri ieškodama savo tikrojo atvaizdo supranta, kad ji yra tik žmonių atspindys. Diplomu „Specialusis žiuri paminėjimas“ taip pat apdovanota ir Europos humanitarinio universiteto filmų programa bei kiti filmai.
Reikėtų pažymėti apie studentų susidomėjimą animacija ir apie išaugusį jaunosios animacijos lygį. Tarptautinio animacinių filmų festivalio Tindirindis 2025 lietuvių studentų programoje parodyta net keturiolika VIKO studentų sukurtų filmų: „Į“, „Laumė“, „Pasiaukojimas“, „Svajoklis“, „Širdis priklauso pelkei“, „Pandemonium“, „Geltona“, „EKO sargyba“, „Aukso krytis“, „Fraktaliniai eleksyrai“, „Pasikeisiu dėl tavęs“, „Paslaptinga rožė“, „Dabar aš matau“, „Niekas“.
Svarbiausias festivalio tikslas – populiarinti animaciją ir sukurti forumą, kuriame kasmet būtų pristatomi visi per metus Lietuvoje sukurti animaciniai filmai, naujausi ir ryškiausi menine prasme užsienio, o svarbiausia Europos kūrėjų darbai.
Lietuvos kinematografininkų sąjungoje pristatoma lietuvių animacijos režisierių komiksų ir karikatūrų paroda. Šie darbai demonstruoja klasikinės lietuvių animacijos šaknis, pristato kultinius komiksų herojus, kurie tapo ir animacinių filmų veikėjais. L. Grabausko, R. Palčiausko, V. Suchockio, H. Vaigausko, Z. Šteinio, I. Bereznicko, J. Leikaitės ir kitų autorių sukurti herojai, kurie skaitytojų ir filmų gerbėjų širdis. Šios karikatūros atskleidę klasikinės Lietuvos animacijos mokyklos išskirtinius bruožus.
Lietuvos kinematografininkų sąjungoje pristatoma VIKO trečio kurso studentų sukurtų festivalio Tindirindis ateinančių metų plakatų konkursinė paroda. Iš šių darbų buvo išrinkti geriausi plakatai, kurie taps kitų metų festivalio veidu, pagal juos bus sukurti pristatomieji klipai ir kita reklaminė medžiaga.
Festivalio generalinis rėmėjas – asociacija AVAKA.
