Vilniuje rugsėjo 24 dieną įvyko 64-asis Respublikinis mėgėjiškų filmų festivalis. Autoriai iš visos Lietuvos pristatė keturiasdešimt įvairaus žanro filmų. Kūrėjų filmus vertino garsūs profesionalaus kino meistrai: kino režisierius Saulius Beržinis, kino režisierius Andrius Šiuša, kino operatorius Algimantas Mikutėnas.
Geriausiu vaidybiniu filmu žiuri nariai įvardino režisieriaus Simono Soloveičiko, operatoriaus ir montažo režisieriaus Dariaus Juknevičiaus filmą „Pogonia“ (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija). Tai baigiamasis studijų darbas, kuris patraukė dėmesį savo brandumu ir gilumu, pasakoja apie menininką aštuntojo dešimtmečio Sovietų Sąjungoje. Autoriai kūrėją pasiunčia į siurrealistinę kelionę per skirtingas realybes ir laiką su personažu, kuris įkūnija kultūrinę pašaipą, kūrybinę nesėkmę ir kitus patiriamus sunkumus. Filme persipina skirtingos emocijos ir aplinkos, kad žiūrovas nebegali atskirti kur yra tikra, o kur – ne. Pagrindinio veikėjo neigiamos emocijos sukoncentruojamos į analogišką vardą turintį vaikiną, kuris, tiesą sakant, egzistuoja tik herojaus pasąmonėje. Reikia pastebėti, kad VTDK kolegijos studentai puikiai susitvarkė su montažo ir aktoriniais darbais. Specialiuoju žiuri diplomu už geriausią operatoriaus ir montažo režisieriaus darbą buvo apdovanotas VTDK diplomantas Darius Juknevičius. Šis filmas taip pat pelnė ir specialųjį žiuri diplomą už geriausią garso takelį.
Geriausiu dokumentiniu filmu pripažintas režisieriaus Gintaro Kaltenio darbas „Kuo kvepia džinsai“. Autorius išsiaiškino, kad tikrasis legendinių „Levi Strauss“ džinsų sumanytojas litvakas Jakobas Davisas buvo kilęs iš Žemaitijos, Varnių apylinkių, kuris neturėjo pinigų išradimui patentuoti, todėl idėja pasidalijo su medžiagą tiekusiu išeiviu iš Vokietijos Leviu Straussu. Ant firminės džinsų etiketės pavaizduoti žirgeliai (galbūt žemaitukai) bandantys perplėšti džinsus pusiau, bet to neįstengiantys, pametėjo mintį autoriui Gintarui Kalteniui atlikti amerikietišką džinsų tvirtumo testą Lietuvoje. Visa tai buvo užfiksuota dokumentinėje juostoje. Reikia paminėti, kad autorius Gintaras Kaltenis į klausimą „Kuo kvepia džinsai?“ savo pirmojoje naujo detektyvinio knygų serialo dalyje pateikė savo atsakymą – „Džinsai kvepiantys laisve“ (autorius Gintaras Kaltenis, dailininkė iliustratorė Rita Anskaitienė). Šios vaikams skirtos knygos veikėjai skalikas Litas ir mišrūnas Centas bando įminti džinsų sukūrimo istorijos paslaptis. Gintaras Kaltenis siekdamas atskleisti žiūrovams ir knygų skaitytojams šią istoriją susisiekė su „Levi Strauss and Co“ kompanijos atstovais, kurie davė leidimą lietuviui rašytojui naudoti surastus faktus ir firminę etiketę. Unikali istorinė medžiaga ir faktai suteikė filmui originalumo ir išskirtinumo.
Geriausias eksperimentinis filmas – „Skaidrus rūkas“, kurį sukūrė moksleiviai Emilija Dūdaitė ir Paulius Jusevičius iš Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Vilniuje. Šokio ir muzikos improvizacijos nukelia žiūrovą į skaidraus rūko padengtas pievas. Filmo plastika, operatoriaus meistriškumas ir taikliai panaudoti specialieji efektai iškėlė šį filmą iš analogiškų šio žanro ir šios nominacijos darbų.
Geriausiu animaciniu filmu išrinktas Vilniaus dailės akademijos studentės Alisos Anderson baigiamasis darbas „Undertaker house“. Filmas žavėjo savo nuotaika ir atmosfera, kuri žiūrovams priminė Helovino metą ir herojus.
Žiuri paskyrė keletą specialiųjų diplomų.
Už geriausią scenarijų diplomas įteiktas VTDK studentui Martynui Rudokui už filmą „Šaukštai virš pietų“. Šis filmas–pokštas yra savotiška ironiška treilerių parodija, kurioje neverta ieškoti prasmės, logikos ar minties nuoseklumo. Autorius taria – čia yra nesąmonė, ir čia pat pareiškia, kad nereikia jaudintis, nes jis pats yra meno genijus.
Už geriausią aktorės vaidmenį diplomas paskirtas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos diplomantei Aistei Stankevičiūtei už filmą „Paklydėlis“. Šiame filme autorė vaizduoja parasocialios asmenybės portretą. Įdomus yra „influencerinio“ pasakojimo stilius, o taip pat ir multiportreto darbe sprendimas. Vienu metu ekrane ir tyrėjas ir tiriamasis. Vertingas ir įtaigus šis atviras ir slaptas autoportretas, kuriame vienu metu atskiria save ir kartu bendrina save su savo karta, panaudojant būdingus jai vidinius kodus.
Dar vienas specialusis žiuri diplomas už dokumentinio kino portreto sukūrimą įteiktas menininkui iš Užpalių Jonui Kuliešiui, sukūrusiam filmą „Dalis gyvenimo“. Filme nuosekliai ir detaliai pasakojama lėktuvų modeliuotojo dalies gyvenimo istorija, jo meilė aviacijai, darbštumas ir kantrybė.
Už gyvenimo nuopelnus apdovanotas ir pagerbtas kino mėgėjas Algirdas Donatas Kulikauskas, kuriam šiemet sukako 85-eri metai. Pažymėtina tai, kad jo filmavimo stažas – daugiau nei 60 metų. Šiemet garbusis autorius pristatė įdomų dokumentinį Jono Meko portretą. Unikali medžiaga ir paties A. Kulikausko nufilmuoti interviu su kino avangardo menininku nagrinėja kūrybos klausimus, nuo ko pradėti kuriant filmą ir praveria plyšį į Jono Meko kūrybos metodą.
Festivalio žiuri nariai šiltai atsiliepė apie „Animacijos mokyklos“ vaikų sukurtus animacinius filmus, kurie žavėjo savo betarpiškumu ir humoru, apie VTDK Profesinio mokymo grupės studentų animacinę programą ekologijos ir tvarumo tematika. Programoje taip pat buvo parodyti kino mėgėjų filmai iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir kitų miestų.
Šio festivalio programa pademonstravo aukštai pakilusį mėgėjiško ir studentiško kino lygį, prasiplėtusį idėjų ratą, naujų ieškojimų siekį.
Nuotraukų autoriai: Viktoras Gundajevas, Aleksandr Sidorenko, Valentas Aškinis