"MIESTE, KURIAME AŠ GYVENU" premjera, dokumentinis, 38 min., rež. Rimas Morkūnas

Šiame filme Rimas Morkūnas subtiliai pabrėžia, kaip Gitenio Umbraso kūryba – kupina klasikinės meno tradicijų ir šiuolaikinių sprendimų – veikia kaip tiltas tarp asmeninės patirties ir visuomenės istorijos. Menininko darbai ne tik puošia miestą, bet ir kviečia vilniečius sustoti, pažvelgti giliau, užsukti į savo pačių prisiminimus bei apmąstyti bendrą kultūrinį paveldo kontekstą.

Gitenis Umbrasas yra Vilniaus kultūros ir šiuolaikinio meno neatsiejama dalis, kurio kūryba ne tik puošia miestą, bet ir skatina gilų dialogą tarp asmeninės patirties bei kolektyvinės atminties. Menininkas išsiskiria tuo, kad meistriškai derina klasikinės meno tradicijas – plastinės anatomijos, perspektyvos, freskų bei mozaikų techniką – su šiuolaikinėmis idėjomis ir aktualiomis visuomenės temomis.

Kūrėją žino ir pažįsta daugelis, dauguma, beveik visi miestiečiai ir sostinės svečiai. Kartais net nežinodami ar tiesiog nesuvokdami.

Tarp žinomiausių jo kūrinių – ikoniška „STEBUKLAS“ plytelė Katedros aikštėje, provokuojanti Neries krantinės instaliacija su jau sunaikintu manifestu „AŠ TAVE MYLIU / IR AŠ TAVE“, sovietinio saugumo pastate nukankintų žmonių vardai (su gimimo ir žūties metais, bei partizaniniais slapyvardžiais), įspūdingas „Čiulbantis kryžius“ bei „Stiklių“ viešbučio-restorano kompozicija, į Vilniaus medžius įaugusios freskos, Tuskulėnų dvaro memorialas. Pastaruoju metu ypatingai išsiskiria projektas, skirtas Vilniaus patronui Šv. Kristoforui – mozaika, kuri turės papuošti miesto savivaldybės dangoraižio fasadą.

Umbraso kūryba, kupina simbolių ir paslėptų prasmės, yra atpažįstama kiekvienam žiūrovui ir vilniečiui. Jo darbai kviečia sustoti, pažvelgti giliau ir prisiminti bendrą mūsų praeitį, transformuojant miesto erdvę į gyvenamą meną.

Kviečiame žiūrovą pasinerti į kūrybos pasaulį, kur kiekvienas akcentas atskleidžia ne tik asmenybės subtilybes, bet ir miesto istorijos, tradicijų bei modernumo susipynimą – tai istorija, kurią atpažįsta kiekvienas Vilniaus gyventojas.

Vieta: Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino salė, Vasario 16-osios g. 8, LT-01107 Vilnius. Durų kodas 25.

Laikas: 2025 m. balandžio 10 d. 18:00 val.

Seansas - NEMOKAMAS

Filmą pristatys režisierius Rimas Morkūnas. 

REŽISIERIUS R. MORKŪNAS APIE FILMĄ: 

Jeigu labai paprastai, tai mano filmas apie dailininką Gitenį Umbrasą. Tiesa pasakius, šis projektas įgavo filmo formą, kaip žanras, pačioje pabaigoje. 2023 m. kuomet Gytis, ruošėsi savo kūrybos išsamiai parodai. Drįsčiau teigti "vidurio amžiaus" gyvenimo parodai (angliškai „The Best one“) Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“. Prisimenu, kaip jis paskambino man ir paklausė„Kaip mūsų filmas? Viskas tvarkoje - aš pasakiau.". "Seni" Pasakė jis. "Mano paroda po mėnesio". Teko sprinterio greičiu redaguoti ir montuoti medžiagą. Ir aš staiga prisiminiau, kai pirmą kartą  pasiskolinęs iš VDA (dailės akademijos ) foto kamerą „Canon mark 2“ pradėjau filmuoti Gytį. Ko gero tai buvo prieš gerus (šis žodis man labai patinka) 5 metus, o gal ir visus 6 metus. Filmavau „punktyrais“ „Kaip pagyvenusio žmogaus miegas“. Šis filmas neturėjo scenarijaus, neturėjo nuoseklaus dramaturginio plano. O dar mes neturėjome pinigų. Gytis,  pasirodė esąs Gitenis, aš sužinojau, kai teko perdaryti (ištaisyti) galutinius titrus. "Aš niekada nežinojau, kad tu Gitenis". Žmogau. Mes supratome viena. Esame iš Antakalnio. O tai visa pašėlusi berniūkščių, nutrūktgalviška vaikystė. Mokėmės toje pačioje mokykloje - Antakalnio 22-oje. Mūsų tėvai buvo prarastoji karta. O mes sudaužyta karta. Nebuvo ką prarasti. Buvome laisvi ir pašėlę, ir ta laisve mes dalinomės, kaip tik galėjome. Taip , kad mums nereikėjo vienas kitam daryt reveransų, pažindintis. Mes išlipę iš tos pačios upės. Supratome, kad filmas turi būti juodai baltas, kaip ir mūsų vaikystė. Gytis  paklausė "Ar   gali padaryti filmą be žodžių, be kalbų.  “Taip“ Pasakiau. “Tai aš labiausiai myliu.“ Ar kada esate matę "Čiulbantį Kryžių"? Tai Gyčio darbas. Ar esate matę medžių drevėse nutapytus paveikslus? Kur nors? Kada? Kalbu apie Sereikiškių parką. Aš neprisimenu metų, kai tai pamačiau. Kai aš tai pamačiau, aš buvau nuščiuvęs, pritrenktas ir sužavėtas. Tai tas ilgšis su kuriuo mes eidavome miesto gatvėmis, mokykline kreida išteptais moksleiviškais švarkeliais. Jis genijus - aš supratau. Viena aišku mes "Miesto berniūkščiai". Taigi, "Mieste, kuriame aš gyvenu" tai filmas apie dailininką Gitenį Umbrasą.

Gitenio Umbraso darbai: 

G. Umbraso Plytelė „Stebuklas“, Katedros aikštėje

G. Umbraso darbas „Meilės krantai“

G. Umbraso į Vilniaus medžius įaugusios freskos

Naujienas taip pat sekite LKS facebook paskyroje https://www.facebook.com/kinosajunga